Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dėl neapgalvotos taktikos Rusija neteko itin svarbios pajėgų dalies – atstatymui prireiks ne vienerių metų

Karas Ukrainoje išretino Rusijos slaptąsias specialiąsias (specnazo) pajėgas ir Maskvai prireiks ne vienerių metų, kad jas atkurtų, pranešė leidinys „The Washington Post“, remdamasis nutekintais itin slaptais Pentagono dokumentais.
Rusijos Specialiųjų pajėgų universiteto pratybos Čečėnijoje
Rusijos Specialiųjų pajėgų universiteto pratybos Čečėnijoje / „AFP“/„Scanpix“

Ši išvada, apie kurią anksčiau nebuvo pranešta, yra tarp slaptos medžiagos, nutekintos internete per susirašinėjimo platformą „Discord“.

JAV pareigūnai savo vertinimus sieja su tuo, kad Rusijos vadai pernelyg pasikliauja specializuotais daliniais, kurie buvo naudojami kaip dalis fronto pėstininkų formuočių, kurios, kaip ir ukrainiečių, patyrė didžiulių nuostolių.

Leidinys atkreipė dėmesį, kad paprastai specnazo kariams skiriamos slaptos ir rizikingos misijos, kurioms jie ilgai ruošiasi gaudami vienus pažangiausių Rusijos kariuomenės mokymų.

Tačiau kai Maskva praėjusiais metais pradėjo plataus masto invaziją, vyresnieji vadai, norėdami perimti iniciatyvą ir skeptiškai vertindami savo įprastinių kovotojų meistriškumą, nukrypo nuo normos ir įsakė elitinėms pajėgoms dalyvauti tiesioginėje kovoje, atskleidė JAV žvalgybos duomenys ir nepriklausomi analitikai, atidžiai stebėję specnazo pajėgų dislokavimą.

Jų teigimu, spartus Rusijos desantininkų dalinių sumažėjimas nuo pat pradžių pakeitė karo dinamiką, smarkiai apribodamas Maskvos galimybes taikyti slaptą taktiką įprastinėms kovinėms operacijoms paremti.

JAV pareigūnai mano, kad dėl milžiniškų nuostolių, kuriuos patyrė šie daliniai, jie taps mažiau veiksmingi ne tik Ukrainoje, bet ir kitose pasaulio dalyse, kur veikia Rusijos pajėgos, teigiama vertinimuose, užfiksuotuose praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje.

Šiuos vertinimus pagrindžia palydovinės nuotraukos, pateikiamos kartu su nutekintais dokumentais, – jose fiksuojamas šių dalinių ištuštėjimas.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos Specialiųjų pajėgų universiteto pratybos Čečėnijoje
„AFP“/„Scanpix“/Rusijos Specialiųjų pajėgų universiteto pratybos Čečėnijoje

Skaidrėse pateikiami du vaizdai – vienas, darytas 2021 m. lapkritį, likus keliems mėnesiams iki invazijos pradžios, ir kitas, užfiksuotas po metų. Pirmoje nuotraukoje matomas triukšmingas transporto priemonių parkas, o antrojoje – tai, apie ką užsiminė JAV pareigūnai: praėjus keliems mėnesiams po brigados grįžimo namo, brigada turi mažiau nei pusę taktinių transporto priemonių „Tigr“, kurias turėjo prieš invaziją.

Vertinimuose teigiama, kad 22-oji ir dvi kitos specnazo brigados patyrė maždaug 90-95 proc. žalos.

Prie Rusijos problemų prisideda ir tai, kad jos elitinės pajėgos praranda patirtį. JAV dokumentuose teigiama, kad specnazo kariams reikia mažiausiai ketverių metų specializuoto mokymo, ir daroma išvada, kad Maskvai gali prireikti net dešimties metų, kad atkurtų šiuos dalinius.

Dokumentuose nenurodoma, kiek specnazo karių žuvo ar buvo sužeista Ukrainoje, tačiau medžiagoje vertinama, kad tik vienas dalinys – 346-asis – „prarado beveik visą brigadą, o iš 900 dislokuotų karių tik 125 liko aktyvūs“.

JAV vyriausybės vertinimai sutampa ir su karo analitikų pastebėjimais.

Rusijos karinis ekspertas, Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Robas Lee teigė, kad, kadangi Rusijos motorizuotieji šaulių pėstininkai pasirodė esą neefektyvūs, vadai stengėsi tai kompensuoti stumdami į frontą elitinius oro desanto dalinius, jūrų pėstininkus ir specnazą, įskaitant nesėkmingą bandymą užimti Ukrainos sostinę Kyjivą ir kampanijas rytuose bei pietuose.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos Specialiųjų pajėgų universiteto pratybos Čečėnijoje
„AFP“/„Scanpix“/Rusijos Specialiųjų pajėgų universiteto pratybos Čečėnijoje

Anot R.Lee, ši strategija turėjo tiesioginių pasekmių.

Rusų vadai, pasiuntę kautis geriausiai apmokytus kovotojus, neteko vertingų įgūdžių, kuriais šie kariai pasižymėjo, įskaitant žvalgybos ir žvalgybos duomenų rinkimą.

„Tai turėjo įtakos likusiai karo daliai, nes Rusija greitai prarado visus šiuos pagrindinius pajėgumus, kurių negalėjo lengvai pakeisti – tiek įrangos, tiek gebėjimu prasme, – sakė jis. – Tai turėjo įtakos tam, ką jie galėjo ir ko negalėjo padaryti.“

Analitikas atkreipė dėmesį, kad specialiosios pajėgos veikė visoje Ukrainoje, taip pat ir anglies kasybos mieste Vuhledare Donecko regione, kur Ukrainos ir Rusijos pajėgos kovoja tarpusavyje kelis mėnesius.

Vienas karys, tarnavęs Vuhledare, Ukrainos 72-ojoje mechanizuotoje brigadoje, leidiniui „The Washington Post“ sakė, kad nors negali patvirtinti, jog jo dalinys susidūrė su specnazo pajėgomis, tačiau greičiausiai taip ir buvo, nes jie turėjo pažangias neperšaunamas liemenes, aukštos klasės naktinio matymo ir terminę optiką.

Pasak kario, šie kariai veikė nedideliais būriais ir vykdė tradicines žvalgybos ir pėstininkų užduotis.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos Specialiųjų pajėgų universiteto pratybos Čečėnijoje
„AFP“/„Scanpix“/Rusijos Specialiųjų pajėgų universiteto pratybos Čečėnijoje

Specnazo brigados vado žūtis Vuhledare vasario mėnesį dar geriau iliustruoja problemų, su kuriomis susiduria Rusija, mastą, teigė R.Lee.

Jei toks aukšto rango karinis vadas „yra taip arti fronto linijos, tikriausiai kažkas ne visai gerai. Arba to dalinio nuostoliai yra per dideli, arba jis naudojamas taip, kaip neturėtų būti naudojamas“, – pridūrė jis.

Akivaizdu, kad specialiosios pajėgos yra ribotas resursas, kurio neįmanoma lengvai atkurti, pabrėžė R.Lee. Neaišku, ar Rusijos vadai pasimokė iš to, kas įvyko Ukrainoje, ir ar suprato, kaip geriausiai panaudoti šias elitines pajėgas.

Leidinys pastebėjo, jog internete yra ženklų apie 22-osios atskirosios specnazo brigados veiklą Ukrainoje: viename praėjusią vasarą užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip padalinio snaiperių divizijos nariai juda per pastatus, naudodami daugeliui Rusijos reguliariųjų pajėgų karių nepasiekiamą aukštos klasės įrangą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?