Įgyvendindama Europos Sąjungos sankcijas, Lietuva nuo birželio 17 dienos sustabdė plieno tranzitą sausuma iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningradą.
Nuo pirmadienio draudimas įsigaliojo alkoholiui ir cementui. Lietuvos vyriausybė teigia, kad griežtai laikosi Europos Sąjungoje sutartų taisyklių, kaip jas pavasarį išaiškino Europos Komisija.
Rusija grasina imtis atsakomųjų priemonių. Kremlius pranešė, kad galimą bendrą atsaką pirmadienį telefonu aptarė Rusijos ir Baltarusijos diktatoriai Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka.
Iki šiol Rusijos valdžios atstovai kalbėjo apie ekonomines kontrasankcijas, Lietuvos įstaigos ir įmonės jau patyrė kiberatakų.
Propagandinėje Rusijos žiniasklaidoje skambėjo raginimų imtis ir karinių priemonių, tačiau Lietuvos kariuomenės vadovybė ir politikai pabrėžia, kad Maskva nėra pajėgi kariauti su NATO.
Lenkijos pozicija
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis praėjusią savaitę sukėlė diskusijų, kai pareiškė, kad Europos Sąjunga ir Maskva ketina parengti planą dėl prekių judėjimo tarp Rusijos žemyninės dalies ir Kaliningrado.
„Abi šalys priėjo prie išvados, kad verta susitarti dėl plano, kuris nepažeis de facto sankcijų įgyvendinimo, nes, atvirai kalbant, Kaliningrado sritis yra labai maža Rusijos dalis“, – sakė M.Morawieckis.
Savo minčių jis nedetalizavo, ir tai sukėlė spekuliacijų tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje.
Laikraščio „Rzeczpospolita“ užsienio naujienų redaktoriui Jerzy Hasczynskiui šios pastabos sukėlė nuostabą.
„Sunku suprasti, ką jis turėjo omenyje – ar tai atitinka tai, ką Lietuva nori girdėti, ar ne. Jis pasisakė trumpai ir nedetalizavo. Stebintų, jei jis siektų kokio nors atskiro susitarimo su Rusija“, – 15min sakė J.Hasczynskis.
Apžvalgininkas atkreipė dėmesį, kad Lenkija parodė solidarumą su Lietuva, kai prieš kelias dienas Suvalkų koridoriuje apsilankė abiejų šalių prezidentai Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda.
„Lenkija turi suprasti ir, tikiuosi, supranta, kad nuolaidos Rusijai būtų klaida. Jei duosi jiems pirštą, jie norės nukąsti visą ranką. Negalima daryti jokių nuolaidų dėl saugumo. Turime būti išvien su Lietuva, nes Rusijos grėsmė yra bendra“, – 15min kalbėjo Lenkijos analitikas.
Ukrainos dėmesys
Pasaulio politikos instituto Kyjive vadovas Jevhenas Magda 15min sakė, kad tranzito per Lietuvą į Kaliningradą tema sulaukė dėmesio Ukrainoje.
Jis sakė manantis, kad Ukrainos valdžia turėjo tvirčiau paremti Lietuvą.
„Natūralu, kad pirmiausia kalbama apie karą, jo aukas. Tačiau dėmesys skiriamas ir tranzito klausimui. Tačiau mane labiau erzina oficialios šalies valdžios reakcijos nebuvimas. Nesuprantu, kodėl Ukraina neinicijavo bent jau pokalbio telefonu tarp Liublino trikampio užsienio reikalų ministrų.
Juk tranzito klausimas liečia daugiausia Lietuvą, tačiau iš dalies ir Lenkiją bei Ukrainą. Kodėl taip nebuvo pademonstruotas palaikymas mūsų partneriams, kurie tuo metu, kai sunku buvo mums, mus parėmė“, – kalbėjo J.Magda.
Liublino trikampiu vadinama trišalio Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimo platforma. Joje daugiausia dėmesio skiriama saugumo klausimams.
J.Magdos nuomone, reaguodami į Rusijos grasinimus, ukrainiečiai galėtų pademonstruoti ir karinę paramą.
„Prisimenu, kad kilus migrantų krizei dabar 95 brigados spaudos štabo vadas siūlė išsiųsti Ukrainos savanorius į Lietuvą. Manau, kad Rusijos grasinimų fone mes galėtume išsiųsti į Lietuvą karių. Juolab kad turime Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendrą brigadą. Suprantu, kad tai simboliškas žingsnis, bet taip pademonstruotume savo paramą“, – svarstė J.Magda.
Pasak jo, dabar Lietuva iš dalies paliekama viena prieš Rusijos grasinimus atsakyti į tam tikrų prekių draudimą gabenti per Lietuvą į Kaliningradą.
„Vokietija ragina nedrausti tranzito, tačiau vargu ar Berlynas galėjo laikytis kitos nuomonės. Vokietija turi ekonominių interesų kalbant apie santykius su Rusija. Tarp jų ir dėl dujotiekio „Nord Stream“, kuris buvo sustabdytas esą siekiant atlikti remonto darbus“, – sakė politologas.
Anot J.Magdos, Lietuva savo principine pozicija galėtų tapti pavyzdžiu ir kitoms valstybėms.
„Juk būtent čia matome, kad ES sankcijos veikia. Jei Lietuva atsilaikys prieš savo partnerių spaudimą nusileisti Maskvai, tai bus pavyzdys kitoms Europos valstybėms. Prisiminkite, kokia situacija buvo Lenkijos pasienyje, kai nebuvo įleidžiami rusų ir baltarusių vilkikai. Iš pradžių būta daug triukšmo, bet nieko, atsilaikė ir apribojo vilkikų judėjimą.
Juk mes nekalbame apie tai, kad Lietuva neleidžia maisto prekių tranzito. Nėra kalbos apie tai, kad Kaliningrade žmonės neturės ko valgyti. Šiuo atveju kalbame apie solidarumą. Jei ES yra apie solidarumą ir atsakomybę, Bendrija tai turi įrodyti, o ne tik deklaruoti, kad palaiko Lietuvą šioje situacijoje“, – tvirtino Ukrainos politologas.
Klausimai Vokietijai
Rusijai išsakius nepasitenkinimą, kai kurie Europos politikai ėmė svarstyti, kad sankcijos neturėtų būti taikomos tranzitu per Lietuvą gabenamoms prekėms.
Birželio pabaigoje Madride įvykusio NATO viršūnių susitikimo pabaigoje O.Scholzas pabrėžė, kad kalbama apie eismą tarp „dviejų Rusijos dalių“, kurioms, anot jo, dėl to neturėtų būti taikomas ES sankcijų režimas.
Lietuvoje šis komentaras sukėlė pasipiktinimą – Vokietijos kancleris nutylėjo, kad „tarp dviejų Rusijos dalių“ yra suvereni Europos Sąjungos šalis.
Vokietija neseniai taip pat sulaukė kritikos, kad tvirtai nesilaiko ir kitų sankcijų – ji įtikino Kanadą grąžinti jos remontuotą eksporto dujotiekio „Nord Stream“ turbiną, nors ukrainiečiai tam griežtai nepritarė.
„Turbina ir Kaliningradas: stebėtina, kaip greitai europiečiai silpnina savo pačių sankcijų režimą, abejoja jų patikimumu, skatina Rusiją tęsti savo taktiką, o ypač Vokietija vėl praranda savo partnerių pasitikėjimą“, – perspėjo Vokietijos laikraščio „Die Welt“ žurnalistas Philipas Fritzas.
Lietuvos valdžios koridoriuose Vokietijos pozicija sulaukia daug kritikos, bet ją viešai reikšti aukščiausi šalies vadovai vengia – nuogąstaujama, kad tai gali paskatinti Kremliui naudingas abejones Vakarų vienybe ir pasitikėjimą vokiečių gynybos įsipareigojimais Lietuvai.
Vokietija Lietuvoje vadovauja NATO tarptautiniam batalionui. Ateityje šį dalinį ketinama išplėsti iki brigados lygmens.
Kol kas nėra aišku, ar Europos Sąjunga imsis priemonių atnaujinti rusiškų prekių tranzitą. Jei būtų nuspręsta to imtis, šiuo metu svarstomi keli variantai: pirma, Europos Komisija galėtų paskelbti gaires, kad sankcijos tranzitui netaikomos; antra, tokia nuostata galėtų būti įtraukta į naują reglamentą dėl ES sankcijų; trečia, galėtų būti sukurta vienkartinių leidimų sistema Kaliningrado aprūpinimo motyvu.
Lietuvos valdžia laikosi pozicijos, kad atsitraukti negalima, nes nuolaidžiavimas tik paskatintų Kremliaus agresiją. Kita vertus, svarstoma, kad Lietuvai būtų pernelyg rizikinga nepaisyti naujų taisyklių, jei už tokį kelią pasisakytų ir didžiausi partneriai gynybos srityje – Jungtinės Valstijos ir Vokietija.
