Ginčas dėl 1 476 metų senumo Pasaulio paveldo paminklo yra jau ne pirmas religinis nesutarimas tarp šių dviejų kaimynių.
Graikija audringai reagavo į Turkijos vicepremjero Bulento Arinco pareiškimą, esą jis tikisi pakeisti Sofijos soboro, kuriame dabar yra įrengtas muziejus, statusą.
„Mes žiūrime į liūdną Sofijos soborą, tačiau tikimės, kad netrukus jį išvysime besišypsantį“, – pirmadienį sakė B.Arincas, pavadindamas Stambule esantį kompleksą „Hagia Sophia“ mečete.
537 metais pastatytas soboras ilgus šimtmečius buvo Konstantinopolio patriarcho bazilika, o nuo 1453 metų Osmanų imperijos laikais jame buvo mečetė. 1935 metais Sofijos soboras tapo pasaulietinės Turkijos muziejumi.
„Aukšto rango Turkijos pareigūnų žvalgybiniai pareiškimai dėl bizantiškų krikščioniškų bažnyčių pavertimo mečetėmis žeidžia milijonų krikščionių religinius jausmus“, – sakoma Graikijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Tačiau trečiadienį Turkija tiesmukai atsikirto, kad „neturi ko mokytis“ iš Graikijos apie religijos laisvę. „Visi gerai žino Graikijos netinkamą elgesį su Osmanų eros kultūriniais paminklais ir maldos vietomis“, – nurodoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Graikija, kurios teritorija anksčiau priklausė Osmanų imperijai, ir Turkija turi bendrą skaudžiais teritoriniais konfliktais ir tarpkonfesiniais nesutarimais nuspalvintą istoriją.
Mečetės yra opus klausimas Graikijai, kurios didžioji gyventojų dalis yra graikų ortodoksai. Atėnai yra viena iš kelių nedaugelio Europos sostinių, kurioje nėra oficialios mečetės.
