Jeigu žagintojai elgtųsi „neatsakingai“, tai trukdytų jiems prekiauti ir mainytis sekso vergėmis, rašo „The New York Times“.
Leidinys rašo, kad „Islamo valstybėje“ praktikuojamas viduramžiškas draudimas parduoti nėščias verges, įvestas tam, kad nekiltų abejonių, kas yra tikras vaiko tėvas.
„Islamo valstybės“ lyderiai įvedė tokią seksualinės vergijos praktiką, kokia, jų nuomone, buvo praktikuojama pranašo Mahometo laikais. Jie išnaudoja jazidų religinės mažumos moteris ir mergaites, kurias paėmė į nelaisvę prieš beveik dvejus metus. Kad prekyba šiomis vergėmis neužgestų, islamistai verčia savo aukas vartoti įvairias kontraceptines priemones.
Savo oficialiuose leidiniuose „Islamo valstybė“ tvirtina, kad vyras gali teisėtai prievartauti pavergtas moteris beveik bet kokiomis aplinkybėmis. Vienoje tokioje brošiūroje netgi leidžiamas lytinis aktas su vaiku. Tokiu būdu, nors tai skamba ciniškai, nuolat prievartaujamoms moterims nėštumas būtų vienintelis išsigelbėjimas, tačiau ir jį islamistai iš jų atima.
Savo oficialiuose leidiniuose „Islamo valstybė“ tvirtina, kad vyras gali teisėtai prievartauti pavergtas moteris beveik bet kokiomis aplinkybėmis. Vienoje tokioje brošiūroje netgi leidžiamas lytinis aktas su vaiku.
Į „Islamo valstybės“ teroristų vergiją yra patekę tūkstančiai jazidžių iš šiaurės Irako. „The New York Times“ žurnalistai kalbėjosi su 37 jazidėmis, kurioms pavyko ištrūkti iš nelaisvės.
Moterys papasakojo apie įvairius metodus, kuriuos naudoja teroristai, kad apsaugotų savo verges nuo nėštumo. Iš jų pasakojimų matyti, kad moterims, kurios buvo aukštų „Islamo valstybės“ vadeivų vergės, kontraceptinių priemonių būdavo prievarta duodama dažniau nei eilinių narių belaisvėms. Pastarieji arba buvo menkiau susipažinę su minėta šariato taisykle, arba mažiau jos paisė.
16-metė M., metus kentusi prievartą islamistų nelaisvėje, gyveno kambaryje, kuriame buvo vienintelis baldas – lova, ir nuolat bijodavo saulėlydžio, nes kai tik pradėdavo temti, ji imdavo skaičiuoti laiką iki naujo išžaginimo. Kad mergina nepastotų, jos savininkas jai duodavo kontraceptinių piliulių.
„Kasdien aš turėdavau išgerti vieną piliulę jo akivaizdoje. Jis duodavo man po dėžutę kiekvieną mėnesį. Kai piliulės baigdavosi, jis atnešdavo naują dėžutę. Kai vienas vyras perduodavo mane kitam, dėžutė su piliulėmis irgi būdavo perduodama kartu“, – pasakojo mergina.
Apie tai, kad šios piliulės nuo nepageidaujamo nėštumo, ji sužinojo tik po kelių mėnesių. Iki to meto ji visą laiką, kai būdavo žaginama, bijodavo pastoti.
Jeigu tyrimo atsakymas būdavo neigiamas – moteris nepastojusi, jos prievartavimas būdavo tęsiamas.
Per vergovės laikotarpį ji buvo parduota septynis kartus. Kai ja domėdavosi pirkėjai, jie visada pasitikslindavo, ar ji ne nėščia. Trečias savininkas, pasak jos, ėmėsi papildomų priemonių – sugirdė jai vadinamąją „kitos dienos“ tabletę – ekstrinės kontracepcijos preparatą, kuris vartojamas per 72 valandas po nesaugaus lytinio akto, o po to, kad jau būtų visiškai tikras, dar ir suleido kontraceptinio preparato „Depo-Provera“ injekciją. Tada islamistas pargriovė merginą ant lovos ir ją išprievartavo.
Apklaustos jazidės paliudijo, kad jos būdavo verčiamos vartoti oralinius kontraceptikus arba joms buvo leidžiamos atitinkamų preparatų injekcijos, o kartais abi priemonės būdavo taikomos vienu metu. Iš pokalbių su minėtomis moterimis paaiškėjo bent vienas atvejis, kai sekso vergei buvo atliktas abortas, kad ją ir toliau būtų galima prievartauti.
Kai kurios moterys pasakojo, kad suprasdavo, jos jas ketinama vėl parduoti, kai jas veždavo į ligoninę. Čia būdavo atliekamas jų šlapimo tyrimas, pagal kurį galima nustatyti, ar jos nėra pastojusios. Jeigu tyrimo atsakymas būdavo neigiamas – moteris nepastojusi, jos prievartavimas būdavo tęsiamas.
Kontraceptinių preparatų naudojimas paaiškina Jungtinių Tautų gydytojų užfiksuotą faktą: per 700 jazidžių po išlaisvinimo kreipėsi į medikus šiaurės Irake ir skundėsi patirta seksualine prievarta, tačiau tik 5 proc. iš jų buvo nėščios.
