Socialiniuose tinkluose platinamas vaizdo įrašas „Trumpa Izraelio ir Palestinos konflikto istorija“, kuriame chronologine tvarka pristatoma sionistinio judėjimo ir Izraelio valstybės įkūrimo istorija.
Nemažai ten pateiktų faktų neabejotinai yra patikimi, tačiau kai kuriais atvejais yra iškraipymų ar manipuliacijų.
Teigiama, kad po Pirmojo pasaulinio karo „Palestina tapo Didžiosios Britanijos kolonija“. Bendrąja prasme šis teiginys yra teisingas – teritorija, pavadinta Palestina, buvo administruojama Didžiosios Britanijos, joje buvo įvestas specialus teisinis režimas, o tokia sistema paprastai atitinka kolonijos apibrėžimą: „šalis ar teritorija, politiškai kontroliuojama galingesnės šalies“.
Tačiau svarbu pažymėti, kad oficialiai tai buvo „britų mandato“ žemės.
Mandatinių teritorijų sistema atsirado pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, kai nugalėjusios valstybės pasidalijo nugalėtų valstybių kolonijines valdas.
Tačiau de jure tai nebuvo aneksija: naujas tarptautinis susivienijimas – Tautų Lyga – suteikė tam tikroms vyriausybėms mandatą valdyti tam tikras šalis.
Buvo manoma, kad ilgainiui, kai jų išsivystymo lygis taps pakankamas politiniam apsisprendimui, joms bus suteikta nepriklausomybė.
Kitaip tariant, administruojanti valdžia veikė ne kaip įprasta kolonijinė metropolija, o kaip tam tikras civilizacinis „globėjas“.
Tai reiškia, kad iš pradžių buvo manoma, jog ateityje, nors ir tolimoje, Didžiosios Britanijos valdymas baigsis ir Palestinoje gyvenančioms tautoms bus suteikta apsisprendimo teisė.
Tai įvyko 1946–1948 m., jau dalyvaujant Jungtinių Tautų organizacijai.
Toliau vaizdo įrašo autoriai iš karto pereina prie 1947 m. įvykių, „įtampos tarp žydų ir arabų“ ir Palestinos padalijimo plano.
Tačiau jie neužsimena, kad Britų mandatinės Palestinos teritorija buvo daug didesnė už dabartinį Izraelį ir Palestinos savivaldą.
O svarbiausia, kad jau 1923 m. žemėms į rytus nuo Jordano buvo suteikta plati autonomija, o 1946 m. ten buvo įkurta nepriklausoma arabų valstybė – Transjordanijos emyratas, dabartinė Jordanijos Hašimitų karalystė.
Taigi, pirmoji arabų valstybė Palestinoje buvo įkurta anksčiau nei žydų valstybė ir tas faktas nesulaukė jokio pasipriešinimo.
Karą pradėjo arabų koalicija, o ne „sionistų gaujos“
Vėliau įraše pasakojama apie pirmąjį arabų ir Izraelio karą 1948 m. Tvirtinama, kad „Izraelio valstybė sutinka su JT planu padalyti Palestiną, tačiau „sionistų gaujos“ pradeda varyti arabus iš jų namų.“
Dėl to įsikiša kaimyninės arabų valstybės ir prasideda karas, kurį izraeliečiai laimi.
Tačiau iš tikrųjų viskas buvo kitaip: 1948 m. gegužės 15 d. buvo paskelbta Izraelio valstybės nepriklausomybė, ir tiesiogine to žodžio prasme tą pačią dieną ją užpuolė iš karto penkios arabų valstybės: Egiptas, Transjordanija, Libanas, Sirija ir Irakas.
Ši agresija buvo pirmojo arabų ir Izraelio karo, kurį izraeliečiai vadina Nepriklausomybės karu, o palestiniečiai – Nakba, arba katastrofa, pradžia.
Tuo pat metu arabų koalicijos vadovybė neslėpė, kad jos tikslas – sunaikinti nepriklausomą Izraelį ir toje teritorijoje sukurti „vieningą Palestinos valstybę, grindžiamą demokratiniais principais, kuri užtikrintų visų jos gyventojų lygybę prieš įstatymą“.
Arabų siekis, kad nepriklausomo Izraelio nebeliktų, tiesiogiai prieštaravo Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos rezoliucijai, pagal kurią turėjo būti sukurtos dvi valstybės – žydų ir arabų (palestiniečių).
Plačiau skaitykite: Ar tikrai Palestina egzistavo visada, o Izraelis – tik nuo 1948 m.?
1947-aisiais Jungtinės Tautos balsavo už rezoliuciją 181, dar žinomą kaip Padalijimo planas, kuria buvo siekiama Palestiną padalyti į atskiras žydų ir arabų valstybes, o Jeruzalę patikėti tarptautiniam administravimui. Žydų vadovybė šiam planui pritarė, bet arabų pusė atmetė ir jis niekada nebuvo įgyvendintas.
Akivaizdu, kad arabų agresiją išprovokavo ne kokių nors „sionistų gaujų“ veiksmai – tai buvo penkių arabų šalių vyriausybių principingo pasipriešinimo bet kokios formos nepriklausomos žydų valstybės sukūrimui pasekmė.
Vaizdo įrašo autoriai tendencingai interpretuoja istorinius faktus, stengdamiesi visą kaltę dėl arabų ir Izraelio konflikto suversti žydams ir sionistų judėjimui.
Be to, kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, aiškindami Pirmojo arabų ir Izraelio karo priežastis) jie tiesiogiai iškraipo žinomus istorinius faktus.
15min verdiktas: iš dalies melas. Manipuliuojama faktais, pateikiami melagingi teiginiai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
