Kaip rašo „Reuters“, delta atmainos agresyvus plitimas jau privertė naująjį Izraelio premjerą Naftali Bennettą grąžinti dalį suvaržymų ir iš naujo apmąstyti kovos su COVID-19 strategiją.
Vyriausybės vadovas dabar kalba apie „švelnų slopinimą“ – valdžia nori, kad izraeliečiai išmoktų gyventi su koronavirusu.
Bent šiuo metu tai reiškia, kad bus stengiamasi valdyti protrūkius skelbiant kuo mažiau ribojimų ir bandant išvengti jau ketvirto nacionalinio karantino, kuris dar kartą smogtų ką tik atsivėrusiai šalies ekonomikai.
Savo ruožtu Haifos mieste gyvenantis imunologijos mokslų daktaras Dima Bourdetsky 15min teigė, kad apskritai nemato situacijos prastėjimo: „Juk pacientų, kuriems ventiliuojami plaučiai, nedaugėja. Užsikrėtimai nelygu sirgimui.
Be to, mažiausiai pusė užsikrečiančiųjų yra moksleiviai, o jiems koronavirusas pavojingas minimaliai. Rodikliai kyla, bet labai lėtai – atrodo, kad „Pfizer“ vakcina patikimai apsaugo nuo hospitalizacijos.“
Kaukės viduje ir izoliacija atvykėliams
Daugelis rizikos grupėms priskiriamų izraeliečių jau paskiepyti nuo COVID-19, tad N.Bennettas tikisi, kad sunkiai susirgs gerokai mažiau žmonių nei anksčiau.
„Šios strategijos įgyvendinimas šiek tiek rizikingas, bet atsižvelgiant į bendrą vaizdą, įskaitant ekonominius faktorius, tai yra būtinas balansas“, – praėjusią savaitę kalbėjo Izraelio premjeras.
Šalis pagrindiniu indikatoriumi, nuo kurio priklauso epidemijos valdymo intensyvumas, laiko sunkių COVID-19 atvejų, lemiančių hospitalizacijas, skaičius. Šiuo metu ligoninėse gydomi 45 pacientai – rodiklis tikrai geras.
Izraelis dabar itin kruopščiai stebi, kur fiksuojamos infekcijos, atlieka daugiau testų ir vykdo aktyvią informacinę kampaniją apie vakcinas bei veido kaukes.
Izraelyje dabar vėl reikia dėvėti kaukes patalpose, o visi asmenys, atvykstantys į šalį, privalo karantinuotis.
Tokia strategija jau lyginama su Jungtinės Karalystės vyriausybės planais liepos 19 dieną visiškai panaikinti su epidemija susijusius suvaržymus. Tiesa, Izraelis, skirtingai nei britai, kaip tik ne naikina, o grąžina tam tikrus ribojimus.
Izraelyje dabar vėl reikia dėvėti kaukes patalpose, o visi asmenys, atvykstantys į šalį, privalo karantinuotis.
„Izraeliečiai turi reikalų su drausme“, – juokėsi su 15min bendravęs Netanijos mieste gyvenantis Michaelis Rafaelis, prisipažinęs, kad ir pats į sporto klubą drąsiai žengiantis be kaukės, nors jos ir reikia.
„Nedrausmingumas liečia visus sluoksnius, tai didžiausia mūsų spraga. Pavyzdžiui, kas darosi oro uoste? Sukontroliuoti tai, kas ten vyksta, nesugebama, sprendimai chaotiški“, – pridūrė 72 metų senjoras.
Klaidos kaina būtų didelė
N.Bennetto ministrų kabineto veiksmai, kaip ir britų premjero Boriso Johnsono ryžtas nusipurtyti koronavirusinių ribojimų, dalies mokslininkų kritikuojami.
Antai Izraelio sveikatos apsaugos ministerija pasisako už agresyvesnes pastangas pažaboti infekcijų plitimą. Visuomenės sveikatos departamento vadovė Sharon Alroy-Preis pabrėžė: „Įmanoma, kad sunkiai sergančiųjų smarkiai nepadaugės. Bet klaidos kaina gali būti didelė.“
Vis dėlto daug kitų mokslininkų remia N.Bennetto vyriausybės pasirinktą kelią. Vienas jų – vyriausybei patariančių ekspertų grupei priklausantis daktaras Nadavas Davidovitchius, kuris dirba Beno Guriono universitete.
S.Alroy-Preis: įmanoma, kad sunkiai sergančiųjų smarkiai nepadaugės. Bet klaidos kaina gali būti didelė.
„Aš tikrai labai remiu Izraelio požiūrį. Tai yra auksinis kelias tarp britiško laisvinimo ir kietesnės tokių šalių kaip Australija linijos“, – tvirtino N.Davidovitchius.
D.Bourdetsky pritaria: „Tiesą sakant, nematau jokio pavojaus. Taip, šiandien buvo 700 naujų atvejų, bet augimas nepereina į ligonines, todėl akivaizdu, kad vakcinos veikia.
Ligoninės ir medikai turi visa tai suvaldyti, ir manau, kad tai pavyks. Beje, Jungtinė Karalystė mus lenkia maždaug mėnesiu, o ten irgi hospitalizacijų bei mirčių gana mažai.“
Paskutinį kartą karantiną Izraelis skelbė pernai gruodį, jau savaitė po vienos sparčiausių pasaulyje vakcinacijos kampanijos starto.
Šiuo metu šalyje kasdien vidutiniškai užregistruojama apie 450 naujų užsikrėtimų koronavirusu. Delta atmaina, pirmiausia nustatyta Indijoje, sudaro 90 proc. atvejų.
„Tikiuosi, kad jokio karantino nebus, – 15min sakė M.Rafaelis. – Svarbiausia greitai paskiepyti daugelį žmonių. Aiškiai matau, kad vakcinos padeda.
Izraeliečiams būtų labai skaudu vėl netekti teisės, tarkime, rengti vestuvių, kurios čia būna didžiulės.“
Daliai žmonių nusilpo imunitetas
„Skaičiuojame, kad sunkių susirgimų bangos dabar jau išvengsime. Bet jei pamatysime, kad tokių atvejų daugėja ir kad pacientų srautas pradeda kelti pavojų sveikatos apsaugos sistemai, turėsime imtis daugiau veiksmų“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos generalinis direktorius Nachmanas Ashas.
Izraelyje gyvena 9,3 mln. žmonių, ir apie 60 proc. jų yra pasiskiepiję bent viena „Pfizer/BioNTech“ vakcinos doze. Sekmadienį gyventojams su pažeistu imunitetu pradėta siūlyti ir trečiąją dozę.
Anot vyriausybei patariančios ekspertų komisijos pirmininko Rano Balicero, Izraelyje praėjusią savaitę per dieną vidutiniškai fiksuoti penki sunkios ligos atvejai ir viena mirtis. Prieš tai dvi savaites mirčių, susijusių su COVID-19, buvo išvengta.
N.Ashas pabrėžia, kad tik keli šimtai iš 5,5 mln. vakcinuotų Izraelio gyventojų vėliau užsikrėtė koronavirusu.
„Toks yra delta atmainos poveikis, todėl mūsų komisija pataria elgtis atsargiai. Neturime pakankamai duomenų, kad galėtume tiksliai pasakyti, kas bus, jei visiškai atsipalaiduosime“, – sakė R.Baliceras.
Negana to, yra tyrimų, rodančių, kad „Pfizer/BioNTech“ vakcinos efektyvumas, nors ir aukštas, šiek tiek žemesnis, kai susiduria su delta atmaina.
Kita vertus, N.Ashas pabrėžia, kad tik keli šimtai iš 5,5 mln. vakcinuotų Izraelio gyventojų vėliau užsikrėtė koronavirusu.
„Jau pastebėta, kad dabar užsikrečia tie, kurie skiepijosi anksčiausiai. Šių žmonių imunitetas jau nusilpęs, tad rimtai svarstoma jiems skirti trečią injekciją“, – pridūrė ir D.Bourdetsky.
Skaičiavimai keičiasi
Farmacijos milžinė „Pfizer“ neseniai sulaukė mokslininkų kritikos, kai paskelbė, kad prašys JAV ir Europos tarnybų uždegti žalią šviesą trečiajai vakcinos nuo koronaviruso dozei.
Izraelis niekur neskuba ir trečiąją dozę siūlo tik žmonėms, kurių imuninė sistema silpna. Tiesa, kaip minėta, svarstoma skirti trečiąją injekciją tiems, kurie skiepijosi anksčiausiai – pernai gruodį ar šiemet sausį.
Pareigūnai taip pat svarsto galimybę leisti skiepyti vaikus iki 12 metų. Esą būtų svarstomi atvejai, kai sveikatos sutrikimų kamuojami mažamečiai gali sunkiai susirgti pasigavę virusą.
„Tikrai svarstau paskiepyti savo sūnų, kuriam – 12 su puse metų. Žmonės paprastai bijo skiepyti vaikus, bet aš kaip imunologas nematau jokios rizikos.
Vaikus tikrai reikia skiepyti, kad jie neplatintų užkrato“, – 15min teigė D.Bourdetsky.
Skaičiavimai, tiesa, vis keičiasi. Iki deltos atmainos pasirodymo šalyje ekspertai teigė, kad kolektyvinis imunitetas bus pasiektas paskiepijus maždaug 75 proc. visų gyventojų. Dabar slenkstis – jau 80 proc.
D.Bourdetsky: faktas toks kad ne į naujų atvejų skaičių, o į ligoninių užimtumą reikia žiūrėti. Su ankstesnėmis bangomis nėra ką lyginti.
„Dėl to išliekame budrūs. Virusas nenustos. Jis keičiasi, tokia virusų prigimtis. Bet mūsų instinktas – rasti būdą apsiginti nuo grėsmių“, – teigė Šebos medicinos centro prie Tel Avivo koronavirusinio skyriaus vadovas, daktaras Gadi Segalas.
D.Bourdetsky skaičiuoja kitaip. Jo teigimu, vaikams COVID-19 nepavojingas, tad Izraelyje, skaičiuoja vyras, imunitetą koronavirusui yra įgiję 80 proc. žmonių iš šioje kovoje svarbiausių rizikos grupių.
„Supraskime, kad 60 proc. visuomenės viena reiškia Izraelyje ir visai ką kita, tarkime, Švedijoje. Mūsų visuomenė vidutiniškai net 12 metų jaunesnė, o jaunesniems žmonėms koronavirusas nėra pavojingas.
Tikslaus procento, kurį reikia pasiekti, tiesiog nėra. Bet faktas toks kad ne į naujų atvejų skaičių, o į ligoninių užimtumą reikia žiūrėti. Su ankstesnėmis bangomis nėra ką lyginti“, – tvirtino mokslininkas.