Šią istoriją atskleidžia 15min partneris, tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP). Tai pirmasis tyrimas apie šį režimą, prie kurio prisidėjo netikėtai iš Azerbaidžano kalėjimo paleista žurnalistė Khadija Ismayilova.
Kam vargas, o kam – pelnas
Azerbaidžano piniginis vienetas – manatas – netikėtai devalvuotas 2015 m. vasario 21 d., šeštadienį. Tada centrinis šalies bankas nutarė manato ir JAV dolerio santykį nukirpti trečdaliu.
OCCRP skaičiavimais, su Alijevų šeima susijusios struktūros iš manato devalvacijos išlošė mažiausiai 64 mln. dolerių.
Devalvacijai artėjant, prezidentas Ilhamas Alijevas viešai pareiškė, esą manatas „tik stiprėja“, neigdamas valiutos nuvertėjimo galimybę. Dvi dienos iki devalvacijos, tai neigė ir centrinis bankas. Tačiau OCCRP atskleisti sandoriai leidžia abejoti, ar I.Alijevas su šeima galėjo žinoti apie neišvengiamą savo valdomos šalies valiutos nuvertėjimą.
Tyrimo centre – trys bankai: „Caspian Develompent Bank“, „AtaBank“ ir „Pasha Bank“. Šių bankų savininkai – arba Alijevų šeima, arba jų verslo partneris Ašrafas Kamilovas, arba Alijevai ir A.Kamilovas kartu. Kaip skelbia OCCRP, šie bankai išlošė ir iš pirmosios devalvacijos, ir iš 2015 m. gruodį priimto sprendimo pereiti nuo fiksuoto prie kintančio manato ir dolerio kurso.
Gerasis naftos milžinas
A.Kamilovo valdomas „Caspian Development Bank“ 2015 m. pradžioje sudarė paskolos sandorį su valstybine naftos ir dujų kompanija SOCAR.
Kaip skelbia OCCRP, 52 milijonai dolerių paskolinti 5 metų laikotarpiui su 6 proc. metinėmis palūkanomis, kai tarptautinėje rinkoje SOCAR galėjo pasiskolinti geresnėmis sąlygomis. Be to, paskola sudarė daugiau nei 80 proc. banko įstatinio kapitalo ir buvo išduota be garantijų – o tai traktuotina kaip šiurkštus nusižengimas bankininkystės įstatymams.
Be to, kyla klausimų dėl pačios paskolos poreikio – mat SOCAR disponuoja milijardinėmis lėšomis, ir kažin, ar milžiniškai kompanijai buvo reikalinga kelių dešimčių milijonų dolerių paskola iš nediduko ir menku aktyvumu pasižyminčio banko.
OCCRP skaičiavimais, iš šio sandorio Alijevų verslo partnerio bankas uždirbo 13 milijonų manatų arba 12,5 mln. JAV dolerių. Esą SOCAR paimta paskola po devalvacijos leido patrigubinti banko iš jos gaunamas pajamas – iki 39,2 mln. manatų (25,4 mln. dolerių). Galutinis rezultatas: kai didžioji dalis Azerbaidžano bankų kentė nuostolius dėl devalvuotos valiutos, „Caspian Development Bank“ metus baigė su daugiau nei 5 mln. dolerių pelno.
Pelningi žaidimai su paskolomis ir valiutomis
Kita istorija susijusi su A.Kamilovo ir Alijevų šeimos valdomu „AtaBank“. Šis bankas – vienas didžiausių šalyje – intensyviai finansuoja A.Kamilovo verslą, „Synergy Group“. Būtent šios grupės įmonė smarkiai išlošė iš manato devalvacijos.
OCCRP skelbiamais duomenimis, statybinėmis medžiagomis prekiaujanti „Synergy Group“ įmonė „AAC LLC“ restruktūrizavo savo turėtą paskolą „AtaBank“. Tai įvyko vos pora dienų iki devalvacijos – 2015 m. vasario 19 d.
Kai Azerbaidžano bankai skaičiavo nuostolius, o eiliniai gyventojai patyrė santaupų nuvertėjimą, su Alijevais susijusios struktūros krovėsi pelnus iš valiutinių žaidimų.
Paskolos restruktūrizavimo sąlygos – kone idealios artėjant valiutos nuvertėjimui. „AAC LLC“ bankui 76,5 mln. dolerių grąžino manatais ir čia pat iš naujo pasiskolino kiek didesnę sumą – tik doleriais. Taip A.Kamilovo imperijos verslas, OCCRP skaičiavimais, per dvi dienas išlošė apie 19,3 mln. dolerių.
Bankas iš sandorio taip pat išlošė. Anot OCCRP, pakeista paskolos valiuta ir manato devalvavimas „AtaBank“ leido uždirbti apie 39 mln. dolerių – dvigubai daugiau nei numatyta pagal ankstesnę paskolos sutartį.
Banko audito ataskaitoje nurodoma, kad bankas negali susijusiems asmenims skolinti daugiau nei 20 proc. savo įstatinio kapitalo. Tačiau tikrovė daugiau nei priešinga – su „AtaBank“ susijusiems asmenims suteiktų paskolų portfelis banko įstatinį kapitalą viršija 2,4 karto.
Valiutos operacijų aukso amžius
„Pasha Bank“ tiesiogiai valdo prezidento I.Alijevo šeima. OCCRP duomenimis, šis bankas taip pat pasipelnė iš valiutos devalvavimo.
Iš operacijų su užsienio valiutomis bankas skelbia per 2015 m. uždirbęs apie 28 mln. dolerių. Palyginti su ankstesniais metais, tai beveik šešissyk didesnės pajamos iš tokių operacijų.
Vis dėlto operacijų detalės neatskleidžiamos, taigi ir „Pasha Bank“ uždarbio kilmės tiksliai nustatyti nepavyko.
Po manato devalvacijos kitiems Azerbaidžano bankams sekėsi kur kas prasčiau nei su valdančiuoju režimu susijusiai trijulei.
Keturi bankai žlugo, dviem teko susijungti. Bankinis sektorius taip pat patyrė nuostolių dėl sumažėjusio vartojimo, išaugusio blogų paskolų kieko. Eiliniai Azerbaidžano gyventojai dėl devalvacijos patyrė smarkų santaupų nuvertėjimą. Mat per metus manato ir dolerio santykis sumenko maždaug dvigubai.
