„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Demografinė padėtis Latvijoje pasiekė kritinę ribą: valdžia imasi naujo plano

Demografinės problemos kelia daug iššūkių net turtingoms pasaulio valstybėms, tačiau kai kurioms šalims jos tampa tikru galvos skausmu jau dabar. Tarp pastarųjų yra ir Lietuvos kaimynė Latvija. Nors dabar valdžia bando skatinti gimstamumą, reemigraciją ir taip spręsti krizę, užduotis – ne iš lengvųjų, rašo „The Wall Street Journal“.
Rygos oro uostas
Rygos oro uostas / „Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr.

Beveik tris dešimtmečius Dagdoje, Latvijoje, gyvenanti valstybės tarnautoja Inara Frolova pastebėjo, kaip greitai sumažėjo šis atokus rajonas prie Latvijos rytinės sienos. Trys jos broliai, pirmasis vyras ir sūnus išvyko į Airiją.

Šiais metais Dagdos apskritis, kur gyventojų, palyginti su 1990 m., jau yra perpus mažiau, buvo prijungta prie greta esančios, nes nuspręsta, kad Dagda yra pernelyg maža turėti savivaldą.

„Vieninteliai žmonės, kurie čia gyvena, jau yra pensinio amžiaus“, – tikino 59-erių I.Frolova.

Latvija yra priešakinėse reiškinio, su kuo susiduria išsivystęs pasaulis, linijose. Šalyje trūksta žmonių.

Nuo Portugalijos iki Singapūro gimstamumo rodikliai mažėja, todėl populiacijos augimas sustojo. Tokios perspektyvos kelia darbo jėgos mažėjimo, visuomenės senėjimo ir ekonomikos sąstingio problemas. O Latvijoje šie iššūkiai jau tapo realybe.

Kaip ir didelėje Rytų Europos dalyje, žemą Latvijos gimstamumą apsunkino dešimtmečius trunkantis jaunimo keliavimas į Vakarų šalis, kur už tą patį darbą siūlomos geresnės pajamos.

Kita gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – nenoras priimti imigrantus ne iš Europos šalių.

 „Scanpix“ nuotr./Kaimas Latvijoje
„Scanpix“ nuotr./Kaimas Latvijoje

Dėl to Latvija tapo valstybe, kurios gyventojų skaičius mažėja net greičiau nei kitų šalių, tokių kaip Japonija ir Italija, kuriose gimstamumas yra mažesnis.

Pernai Latvijoje užfiksuotas mažiausias gimstamumas per pastarąjį šimtmetį ir didžiausias gyventojų sumažėjimas ES – 0,8 proc.

2004 m. įstojusi į ES, kurios sienos atsivėrė ir atsirado galimybė laisvai dirbti bet kurioje Bendrijos valstybėje, Latvija neteko 17 proc. gyventojų – daugiau jų prarado tik Lietuva. Darbingo amžiaus gyventojų per tą patį laikotarpį sumažėjo 23 proc.

Pernai Latvijoje užfiksuotas mažiausias gimstamumas per pastarąjį šimtmetį ir didžiausias gyventojų sumažėjimas ES – 0,8 proc. Pirmoji 2021 m. pusė buvo dar blogesnė – mirė dvigubai daugiau žmonių nei gimė.

Dabar ši tauta, kurioje gyvena mažiau nei 2 mln. žmonių, bando padaryti tai, kas iš esmės neįmanoma: priversti demografinę kreivę judėti priešinga kryptimi.

Šiais metais Latvijos vyriausybė ėmėsi politikos, kuria siekiama didinti gimstamumą ir sugrąžinti emigrantus atgal, tačiau iki šiol atsisako skatinti imigraciją iš trečiųjų šalių.

„Tai labai rimta problema. Latvija yra latvių valstybė, todėl norime, kad mūsų šalis išliktų tokia pati ir po šimto metų“, – sakė šalies premjero patarėjas demografijos klausimais Imantas Paradniekas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Latvijos pasienis su Baltarusija
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Latvijos pasienis su Baltarusija

Sausį vyriausybė priėmė naują planą darbui su latvių išeivija, kurios skaičius, pasak Užsienio reikalų ministerijos, siekia maždaug 300 tūkst.

Minimali mėnesinė alga Latvijoje yra 500 eurų, tai sudaro tik trečdalį minimalaus atlyginimo, kurį asmuo gali gauti Vokietijoje ar Airijoje.

Plane numatytos lėšos, skatinančios išeivius investuoti į Latvijos verslą, ir daugiau nei 1 milijonas eurų per metus latvių kalbos mokymo programoms užsienyje.

Tikimasi, kad tai iš dalies padės latviams užsienyje išsaugoti savo tautinį tapatumą ir paskatins grįžti į tėvynę. Vyriausybė taip pat skyrė lėšų individualiems atvejams spręsti – asmenims, norintiems sugrįžti, bus padedama surasti darbą ar būstą.

Emigracija Latvijoje pastaruoju metu šiek tiek sulėtėjo, tačiau priversti emigrantus grįžti ir pasilikti vis dar yra iššūkis. Minimali mėnesinė alga Latvijoje yra 500 eurų, o tai sudaro tik trečdalį minimalaus atlyginimo, kurį asmuo gali gauti Vokietijoje ar Airijoje.

Net praėjusiais metais koronaviruso pandemijos metu, kai dėl uždarytų sienų išvykti iš šalies buvo sudėtinga, daugiau latvių paliko šalį, nei grįžo namo.

Vienas sugrįžusių emigrantų – 21-erių Matis Gleglu, kuris pernai atvyko iš Jungtinių Valstijų pas savo šeimą, gyvenančią netoli Rygos. Tačiau susirasti darbą jam buvo sunku, todėl vyras vėl galvoja emigruoti.

Tačiau ekonominė priežastis – ne vienintelė, dėl kurios M.Gleglu galvoja palikti tėvynę. Homoseksualus jaunuolis teigia norintis gyventi progresyvesnėje visuomenėje.

„Čia daugiau vyresnio amžiaus žmonių nei jaunimo, todėl neturime didelės balso teisės. Nematome pokyčių, kurių norėtume“, – tikino M.Gleglu.

Minimali mėnesinė alga Latvijoje yra 500 eurų, o tai sudaro tik trečdalį minimalaus atlyginimo, kurį asmuo gali gauti Vokietijoje ar Airijoje.

Emigracija iš tokių kaimiškų vietovių kaip Dagda, esančių vos keli kilometrai nuo sienos su Baltarusija, yra dar didesnė.

Žlugus Sovietų Sąjungai, stiprų smūgį patyrė ir buvusių sovietinių respublikų ekonomikos. Dagdoje užsidarė fabrikai, kolektyviniai ūkiai, o prekių judėjimas į Baltarusiją ir iš jos sustojo. Šiandien Latgalos regione, kuriam priklauso ir Dagda, – didžiausias nedarbo lygis ir mažiausi atlyginimai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Apleistas gyvenamasis namas Latvijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Apleistas gyvenamasis namas Latvijoje

Regiono populiacija nuo 2004 m. sumažėjo 30 proc. Daugiausia žmonių išvyko po 2008 m. finansinės krizės, kai Latvija ėmėsi griežtų krizės valdymo priemonių.

Dagdoje namai stovi tušti, čia neliko nė vienos kavinės. Ant stūksančių sovietinių pastatų galima pamatyti užrašus „Šlovė darbui“.

Latvijoje – mažiausias gydytojų ir slaugytojų skaičius ES, lyginat su gyventojų skaičiumi.

Kai buvęs Latvijos parlamento narys Juris Vilumas baigė mokyklą Dagdoje 2000 m., jo klasėje mokėsi 11 vaikų. Dabar jis vienintelis iš savo klasės draugų liko gimtajame miestelyje.

Visi kiti išvyko į užsienį, taip pat ir jo sesuo, kuri dabar yra Airijoje. Mokykla Dagdoje yra uždaroma, nes nepakanka mokinių.

„Pasilikti čia žmones verčia arba patriotizmas, arba sunki padėtis šeimoje, neleidžianti išvykti“, – teigė J.Vilumas.

Jaunų žmonių emigracija jau turi pasekmių. Latvijoje – mažiausias gydytojų ir slaugytojų skaičius ES, lyginat su gyventojų skaičiumi.

Skaičiuojama, kad iki 2027 m. Latvija neteks dar daugiau ne 90 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Todėl neabejojama, kad šaliai trūks tūkstančių medicinos darbuotojų, inžinierių.

Latvijos premjero patarėjas demografijos klausimais I.Paradniekas mano, kad problemos sprendimas – skatinti gimstamumą.

Šių metų pradžioje šalies parlamentas beveik padvigubino valstybės mėnesinę išmoką vienam vaikui. Šeimos, kuriose yra daugiau vaikų, taip pat gauna nuolaidas viešajam transportui, paramą būstui ir galimybę gauti specialias stipendijas studijoms.

Nors I.Paradniekas teigė, kad reikia daugiau paramos tėvams, jau dabar daugėja šeimų, kuriose auga mažiausiai trys vaikai.

Nors Japonijoje gimstamumo rodiklis yra dar mažesnis nei Rytų Europoje, jos gyventojų skaičius nemažėja taip greitai, nes jaunimas neišvyksta į užsienį, teigia Oksfordo universiteto Šv. Antonijaus koledžo demografas Paulas Morlandas.

„Nėra tiek daug moterų, kurios galėtų tapti motinomis, nes šalyje daug vyresnio amžiaus žmonių. Be abejo, žmonių populiaciją būtų galima padidinti leidžiant imigraciją iš Sirijos, Afganistano ar Rusijos, tačiau Baltijos šalys nėra linkusios taip elgtis“, – kalbėjo P.Morlandas.

Tiesa, pastaraisiais metais, pavyzdžiui, Estija sugebėjo suvaldyti žmonių skaičiaus mažėjimą didindama imigraciją.

„Scanpix“ nuotr./Talinas
„Scanpix“ nuotr./Talinas

Estijos gyventojų daugėja nuo 2014 m. – ir dėl sparčiai augančių atlyginimų, ir dėl to, kad šaliai pavyko pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš kitų šalių.

Lietuvoje migracijos skaičiai yra teigiami nuo 2019 m., o Lenkijoje dėl atvykusiųjų iš Ukrainos imigracijos skaičiai taip pat lenkia emigravusiųjų skaičių.

Tačiau Latvija ir toliau nenoriai priima užsieniečius iš trečiųjų šalių, todėl jos padėtis išlieka sudėtingesnė.

„Kaip maža šalis, prisimenanti 50 metų okupaciją, visuomet šiek tiek baiminamės užsieniečių atvykimo į mūsų teritoriją. Geriau būti tarp latvių, kalbančių vietos kalba“, – teigė Latvijos išeivijos ambasadorė Elita Gavelė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs