Ši D.Trumpo entuziastinga „Twitter“ žinutė buvo paskelbta likus kelioms valandoms iki jo antrojo susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Vietnamo sostinėje Hanojuje, turinčiame pratęsti pažangą, pasiektą per jųdviejų pirmąjį istorinį susitikimą, pernai birželį įvykusį Singapūre.
Vos keliais žodžiais D.Trumpas išreiškė savo karštą įsitikinimą, kad tik jo unikali asmeninė diplomatija ir apsukraus verslininko reputaciją gali išspręsti priešpriešą su izoliuota, bet branduolinių ginklų turinčia valstybe, kuri buvo rakštis visiems JAV lyderiams nuo 1953 metais pasibaigusio Korėjos karo.
D.Trumpas, anksčiau kalbėjęs apie „meilę“, užsimezgusią tarp jo iš Šiaurės Korėjos lyderio, sakė, kad atsisakęs branduolinių ginklų Pchenjanas galėtų labai greitai atkartoti kelią, nueitą Vietnamo – komunistinės šalies, anksčiau kariavusios su Jungtinėmis Valstijomis, bet dabar tapusios klestinčia prekybos partnere.
„Mano draugui Kim Jong Unui potencialas yra NUOSTABUS, puiki galimybė, turbūt kaip jokia kita per istoriją. Gana greitai (tai) sužinosime – labai įdomu!“ – rašė JAV lyderis.
D.Trumpas atsisakė ankstesnės taktikos ir pradėjo demonstruoti didelį palankumą Kim Jong Unui, suteikdamas jam legitimumo, koks anksčiau atrodė neįsivaizduojamas Vašingtone, seniai laikančiame Šiaurės Korėjos režimą vienu žiauriausių pasaulyje.
Tačiau dabar juntamas didelis spaudimas pademonstruoti šių diplomatinių pastangų apčiuopiamų rezultatų.
Pernykštis susitikimas Singapūre baigėsi tik miglotu pažadu siekti „Korėjos pusiasalio visiškos denuklearizacijos“.
Vėliau Vašingtonas ir Pchenjanas taip ir nerado bendros kalbos, ką apima šis terminas. Šiaurės Korėja jau ilgiau kaip metus nevykdo raketų ir branduolinių užtaisų bandymų, bet kol kas nesiėmė jokių veiksmų turimam branduoliniam arsenalui mažinti.
Po susitikimo Singapūre D.Trumpas paskelbė, kad Šiaurės Korėja „nebekelia branduolinės grėsmės“, todėl Hanojuje jam būtinai reikės išspausti iš Kim Jong Uno kažką konkretaus arba susidurti su aštrėjančia kritika, kad perpus už jį jaunesnis lyderis mausto galingiausios pasaulyje valstybės vadovą.
Gindamasis D.Trumpas kitoje trečiadienį paskelbtoje tviterio žinutėje rašė, kad jo oponentams iš Demokratų partijos derėtų „liautis kalbėti, ką turėčiau padaryti su Šiaurės Korėja, ir verčiau paklausti savęs, kodėl jie „to“ nepadarė per Baracko Obamos administracijos aštuonerius metus“.
Susitikimas prie vakarienės stalo
Prieš susitikimą Singapūre abu lyderiai nevengė vienas kitam pažerti įžeidimų: D.Trumpas vadino Kim Jong Uną „mažuoju raketininku“, o šis atsilygino išvadindamas jį „senu nuokvaka“.
Tuo metu Šiaurės Korėja intensyviai vykdė balistinių raketų bandymus ir po žeme sprogdino branduolinius užtaisus, tad analitikai baiminosi, kad šalys artėja prie katastrofinės konfrontacijos.
Dabar D.Trumpas vaizduoja save kaip žmogų, išdrįsusį veikti kitaip ir tokiu būdu neutralizavusį karui artimą padėtį, paveldėtą iš ankstesnės administracijos.
„Jis niekada nepalaikė ryšių su niekuo iš šios šalies (JAV) ir neturėjo daug ryšių kitur“, – prieš išvykdamas iš Vašingtono D.Trumpas kalbėjo apie Kim Jong Uną.
Renginys Hanojuje bus labiau išplėtotas negu trumpas pirmasis susitikimas. Baltieji rūmai nurodė, kad D. Trumpas ir Kim Jong Unas 18 val. 40 min. Vietnamo (13 val. 40 min. Lietuvos) laiku pasisveikins per maždaug 10 minučių truksiantį pokalbį.
Po to jiedu apie 20 minučių tarsis be padėjėjų ir vėliau dalyvaus apie 1,5 val. truksiančioje vakarienėje.
Ketvirtadienį lyderiai vėl susitiks, bet jų darbotvarkė dar nebuvo paskelbta. Visa tai stiprina įspūdį, kad dėl daug ko bus nuspręsta paskutinę minutę.
Kiek nusileisti?
Tuo metu, kai JAV Kongresas tiria D.Trumpo numanomą neteisėtą veiklą ir mėgina neleisti jam piktnaudžiauti savo įgaliojimais, kad paskirtų lėšų užmojui atsitverti nuo Meksikos finansuoti, prezidentas pakeistų žiniasklaidos pranešimų toną paskelbdamas dramatišką laimėjimą.
Kritikai perspėja, kad D.Trumpas veikiausiai bus užsibrėžęs trūks plyš susitarti su Kim Jong Unu, todėl gali per daug jam nusileisti, kad užsitikrintų skambių žiniasklaidos antraščių, bet tuo pačiu sukelti pavojų tvirtiems ryšiams su JAV sąjungininkėmis Pietų Korėja ir Japonija.
Jų nuogąstavimai – ne iš piršto laužti: Singapūre D.Trumpas nustebino savo generolus pareiškimu, kad stabdomos bendros karinės pratybos su Pietų Korėja, ko labai troško Pchenjanas.
Vašingtonui būtų idealu, jeigu Kim Jong Unas sutiktų likviduoti savo pagrindinį branduolinį kompleksą Jongbjone, įsileistų tarptautinius inspektorius arba netgi perduotų šalies branduolinių pajėgumų išsamų sąrašą. Tačiau Šiaurės Korėja iki šio kategoriškai atsisakinėjo tai padaryti.
D.Trumpas mainais galėtų siūlyti sušvelninti Pchenjanui taikomas griežtas tarptautines sankcijas. Dar viena galima nuolaida – atidaryti diplomatinių ryšių biurus abiejose šalyse.
JAV prezidentas taip pat galėtų paskelbti bendrą deklaraciją, kad 1950–1953 metų Korėjos karas oficialiai baigėsi. Šis konfliktas buvo užbaigtas tik paliaubomis, bet taikos sutartis nebuvo pasirašyta.
Nors toks žingsnis būtų daugiausiai simbolinis, daugelis analitikų perspėja, kad jis gali sukelti realių pasekmių regione, kuriame JAV ir Kinija jau dabar įtemptai varžosi dėl įtakos.