Tokios bendros pozicijos vėlai pirmadienį vienbalsiai nutarė laikytis valstybės narės.
Lapkritį vykstančiose Jungtinių Tautų rengiamose derybose dėl klimato kaitos, vadinamose COP28, blokas taip pat paragins kuo greičiau panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, kurios nepadeda kovoti su energijos nepritekliumi ir neužtikrina teisingo perėjimo, tačiau nenustatys jokio termino, kaip tikėjosi nevyriausybinės organizacijos.
„Taryba pabrėžia, kad norint pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, reikės palaipsniui visame pasaulyje atsisakyti nesumažintos taršos iškastinio kuro, kad mažėtų šiame dešimtmetyje pasiektas didžiausias jo suvartojimo lygis“, – sakoma po ES aplinkos ministrų susitikimo paskelbtame pareiškime.
Tuo pat metu 27 Europos valstybės pasisakys už tai, kad „svarbu, jog iki 2050 metų energetikos sektoriuje nebedominuotų iškastinis kuras“. Šį kartą formuluotėje neminima frazė „nesumažinta tarša“.
Liuksemburge susirinkę ES ministrai diskutavo, ar svarbu šią frazę įtraukti į naujojo ES klimato reikalų komisaro Wopke Hoekstra (Vopkės Hukstros), kuris nuo lapkričio 30 iki gruodžio 12 dienos jiems atstovaus COP28 Dubajuje, derybų įgaliojimus.
Briuselis siekia iki šio dešimtmečio pabaigos patrigubinti pasaulyje suvartojamos atsinaujinančiosios energijos kiekį ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą, atsižvelgiant į COP28 tikslus.
ES jau yra nustačiusi, kad iki 2050 metų turi būti atsisakyta nesumažintos taršos iškastinio kuro, t. y. anglies, naftos ir dujų kuro, kuriame nėra anglies dioksido surinkimo ar saugojimo mechanizmų.
Tikimasi, kad Dubajuje vyksiančioje JT klimato kaitos konferencijoje dėl šio klausimo bus aršiai ginčijamasi, be to, dėl jo vyko įtemptos ES šalių diskusijos.
Kartu su NVO kai kurios vyriausybės pageidavo nevartoti termino „nesumažinta tarša“ arba nustatyti griežtas anglies dioksido surinkimo technologijų naudojimo sąlygas, kad jomis nebūtų naudojamasi kaip pateisinimu toliau deginti iškastinį kurą.
„Nėra jokios kitos alternatyvos, kaip sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį visose šalyse“, – sakė W. Hoekstra.
„Tačiau kai kuriuose sektoriuose anglies dioksido emisiją sumažinti labai sunku“, todėl anglies dioksido surinkimo technologijos reikalingos kaip bendro sprendimo dalis, sakė jis.
Prancūzijos energetikos transformacijos ministrė Agnes Pannier-Runacher (Anjes Panjė-Runašer) tokias technologijas pavadino vertomis susidomėjimo, tačiau pridūrė, kad jos turėtų būti skirtos tik tiems sektoriams, kurie negali kitaip sumažinti anglies dioksido išmetimo.
Galiausiai sutartame tekste buvo nuspręsta palikti frazę „nesumažinta tarša“, tačiau ji nebepaminėta formuluojant ilgalaikį tikslą, kad gerokai iki 2050 metų energetikos sektoriuje nebūtų naudojamas iškastinis kuras.
„Pokyčių varomoji jėga“
Artimiausiu metu anglies dioksido surinkimo technologijos „turėtų būti siejamos su tais sektoriais, kuriuose bus sunku pradėti anglies dioksido išmetimo mažinimo procesą ir kuriuose sunku atsisakyti iškastinio kuro, naudojamo tam tikruose pramoniniuose procesuose“, – aiškino Ispanijos energetikos ministrė Teresa Ribera, kurios šalis pirmininkavo Liuksemburgo susitikimui.
„Ilgalaikis tikslas – palaipsniui pašalinti iškastinį kurą iš mūsų energijos rūšių derinio, mums stengiantis skatinti anglies dioksido išmetimo mažinimą“, – pabrėžė ji.
COP28 daugelis šalių sieks užtikrinti precedento neturintį įsipareigojimą atsisakyti nesumažintos taršos iškastinio kuro.
Tačiau pasaulinis įsipareigojimas visiškai atsisakyti iškastinio kuro būtų labai sudėtingas, sakė W. Hoekstra.
Be to, kai kalbama apie susitarimą, kurį turi patvirtinti JT šalys narės, „reikia 192, kad galėtume šokti tango“, sakė jis.
ES taip pat ragina „siekti, kad 2030-aisiais pasaulinė energetikos sistema būtų visiškai arba daugiausia dekarbonizuota“.
Blokas taip pat paragino imtis pasaulinių veiksmų, kad iki 2030 metų būtų patrigubinti atsinaujinančiosios energijos pajėgumai ir padvigubintas energijos vartojimo efektyvumas, kaip numatyta COP28 pirmininko veiksmų plane.
Europiečiai taip pat diskutavo, ar Dubajuje laikytis teisiškai nustatyto tikslo iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc., ar 57 proc., kurį blokas de facto turėtų pasiekti pagal jau patvirtintą politiką.
Pasak Europos Komisijos vicepirmininko Marošo Šefčovičiaus ir kitų pareigūnų, paskelbus 57 proc. rodiklį būtų sustiprintas Europos siekis tapti pasauline lydere kovojant su klimato kaita.
Galiausiai jie paprasčiausiai atnaujino savo pasiūlymą ir nurodė, kad blokas siekia iki 2030 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį „ne mažiau kaip 55 proc., palyginti su 1990 metų lygiu“.
„Buvo labai svarbu, kad primygtinai pabrėžtume, jog tai, ką darome, turi faktinį poveikį“, – sakė T. Ribera.
Pasak jos, ES savo pavyzdžiu „yra pokyčių varomoji jėga“.
Blokas taip pat paragins stiprinti esamas finansavimo priemones, apie kurias buvo kalbama COP27, skirtas neturtingesnėms šalims kompensuoti perėjimą prie ekologiškesnės energijos gamybos ir naudojimo.
