Sirijos pilietiniame kare dalyvaujančios pusės ruošiasi aštuntajam Jungtinių Tautų (JT) remiamų derybų ratui Ženevoje. Tikimasi, kad čia bus priimtas susitarimas, padėsiantis išspręsti beveik septynerius metus trunkantį karą.
Tiesa, panašu, kad nė viena derybose priimta rezoliucija nereikš B.al Assado nuvertimo ar pasitraukimo.
Viena iš pagrindinių priežasčių – jo kariuomenė. B.al Assado pajėgos, remiamos Rusijos ir kovotojų iš Irano bei „Hezbollah“, šiemet įgavo didelį pranašumą – vyriausybė dabar kontroliuoja daugiau nei 50 proc. Sirijos.
Nors toks skaičius įprastai neskambėtų optimistiškai, šiuo atveju jis puikiai atspindi B.al Assado pasiekimus – kiek anksčiau šiemet vyriausybei priklausė vos 19 proc. šalies teritorijos. Dabar B.al Assado pajėgos kontroliuoja keturis didžiausius Sirijos miestus, 10 iš 14 provincijų sostinių ir Viduržemio jūros pakrantę. Jokios pajėgos negali priversti B.al Assado apleisti pozicijų.
Diplomatiniame fronte didelių pokyčių taip pat nematyti. Stipriausios opozicijos rėmėjos JAV ir jų sąjungininkės jau seniai nebereikalauja, kad priimtas susitarimas būtinai reikštų staigų B.al Assado nuvertimą. Dabar Vakarai palaiko rinkimų, kurių metu galėtų būti išrinktas naujas lyderis, idėją.
Opozicijos bėdos
Šiandien derybų procese dominuoja Sirijos režimo sąjungininkė Rusija. Vadinasi, B.al Assadas nejaučia beveik jokio spaudimo surengti realius ar apskritai bet kokius rinkimus iki savo kadencijos pabaigos 2021-aisiais. Todėl kol kas politinis sprendimas galėtų būti toks: suvienyti opozicijos narius į nacionalinę vyriausybę, vadovaujamą B.al Assado.
B.al Assado opozicija – prastai organizuota ir sutrikusi. Pagrindinis jos derybininkas Riyadas Hijabas pirmadienį atsistatydino teigdamas, kad užsienio jėgos skaldo Siriją, o jų tarpininkaujami susitarimai yra skirti „prailginti Basharo al Assado režimo gyvavimą“.
B.Kodmani: „Susitarėme su grupėmis čia, Rijade, taip pat su Kairo ir Maskvos platformomis suformuoti vieną jungtinę delegaciją, dalyvausiančią Ženevos derybose.“
Penktadienį opozicionieriai susitiko Saudo Arabijoje ir nutarė į derybas siųsti bendrą delegaciją. „Susitarėme su grupėmis čia, Rijade, taip pat su Kairo ir Maskvos platformomis suformuoti vieną jungtinę delegaciją, dalyvausiančią Ženevos derybose“, – žurnalistams sakė Sirijos opozicijos narė Bassma Kodmani.
Tiesa, Rijadas jau anksčiau perspėjo opoziciją, kad ši turi pritarti B.al Assado pasilikimui valdžioje.
Tuo tarpu B.al Assadas atrodo vis labiau savimi užtikrintas. Pirmadienį jis keliavo į Rusijos miestą Sočį, kuriame susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu. Nuo konflikto pradžios 2011-ųjų kovą tai – tik antroji jo kelionė į užsienį. Pirmą kartą jis taip pat keliavo į Rusiją.
Neįmanomi scenarijai
JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas spalio pabaigoje dar kartą ragino B.al Assadą atsistatydinti ir teigė, kad „Assado šeimos vadovavimas eina į pabaigą“.
Vis dėlto nepanašu, kad tai taps realybe.
Anksčiau šį mėnesį bendrame JAV prezidento Donaldo Trumpo ir V.Putino pranešime buvo teigiama, kad nėra karinio sprendimo Sirijai. Jame taip pat užsiminta apie „naujausius B.al Assado įsipareigojimus Ženevos procesui, konstitucinei reformai ir rinkimams“. Būtent to reikalaujama JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje.
Tiesa, yra keletas būdų nuversti B.al Assadą – pavyzdžiui, Rusija galėtų priversti jį pasitraukti iš prezidento posto. Vis dėlto sunku įsivaizduoti, ką JAV turėtų pasiūlyti Maskvai, kad ši apleistų savo sąjungininkę.
Kitas scenarijus – JAV ir kitų opozicijos rėmėjų sprendimas pakeisti kryptį ir prieš B.al Assadą suteikti visus karinius išteklius.
„Tam reikia masinės eskalacijos, pradėti karą nuo pagrindų ir atsiimti tai, ką kontroliuoja Assadas. Taip pat suburti opoziciją, kuri yra priimtina tarptautinei bendruomenei ir sugeba valdyti“, – mano Aronas Lundas iš Niujorke įsikūrusio tyrimų centro „The Century Foundation“.
„Tačiau dabar žiūrint į konfliktą ir matant, kaip opozicijos sąjungininkės atsitraukia, tai tiesiog neįvyks“, – teigė A.Lundas.
Sąjungininkės atsitraukia
D.Trumpas užbaigė specialią Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) remiamą programą, skirtą apmokyti B.al Assadą nuversti siekiančius sukilėlius. Dabar JAV kur kas daugiau dėmesio skiria kovai su „Islamo valstybe“ (IS) Sirijoje. Valstijos remia kurdų pajėgas, sėkmingai privertusias grupuotę atsitraukti ir kontroliuojančias beveik ketvirtadalį šalies teritorijos.
Savo ruožtu viena pagrindinių opozicijos rėmėjų Turkija kur kas labiau susirūpinusi Sirijos kurdų ambicijomis, o ne B.al Assado nuvertimu. Ankara remia opozicijos klikas, Šiaurės Sirijoje kovojančias su kurdais.
Pagrindinė sukilėlių kontroliuojama teritorija, daugiausia dėmesio skirianti kovai su B.al Assadu, yra Šiaurės Vakarų Idlibo provincija. Vis dėlto čia dominuojančios klikos – „al Qaeda“ sąjungininkės.
Tuo tarpu Rusija visoje šalyje tarpininkavo sudarant paliaubas tarp B.al Assado pajėgų ir sukilėlių. Tai leido prezidentui ir jo sąjungininkams – pajėgoms iš Irano, Libano „Hezbollah“ ir Irako, koncentruotis į kovą su IS.
Sekmadienį valstybinė žiniasklaida pranešė, kad B.al Assado pajėgos atsikovojo Abu Kamalio miestą, buvusį paskutine IS tvirtove Sirijoje. Grupuotei beliko teritorijos dykumose ir apgultas rajonas netoli Damasko.
A.Lundas: „Neabejotinai bus smurto protrūkių, bombardavimų ir neramumų. Tačiau jis (Assadas) išlaiko centrą, didžiąją dalį populiacijos, jis reguliuoja ekonomiką, institucijas, (turi – red.) vietą JT... Jis turi viską, ko reikia, kad ir toliau vadovautų.“
„Neabejotinai bus smurto protrūkių, bombardavimų ir neramumų, – sakė A.Lundas. – Tačiau jis (Assadas) išlaiko centrą, didžiąją dalį populiacijos, jis reguliuoja ekonomiką, institucijas, (turi – red.) vietą JT... Jis turi viską, ko reikia, kad ir toliau vadovautų.“
Sirijos konfliktas masiniais protestais prasidėjo 2011-ųjų kovą. Tuomet daugelis tikėjosi, kad B.al Assadas bus nuverstas taip pat greitai, kaip ir kiti arabų šalių lyderiai.
Regioniniai ir tarptautiniai opozicijos rėmėjai skyrė daug pinigų ir ginklų, tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama ir kiti Vakarų lyderiai paskelbė, kad B.al Assado dinastijai atėjo galas.
Vis dėlto B.al Assado užsispyrimas konflikto metu niekada nesumažėjo. Prie to prisidėjo opozicijos susiskaldymas, Rusijos ir Irano intervencijos.
Nikolaosas Van Damas, knygos „Destroying A Nation: The Civil War in Syria“ autorius, teigė, kad Vakarų šalys, ragindamos B.al Assadą atsistatydinti ir siūlydamos pasyvią paramą opozicijai, suteikė nepagrįstų vilčių ir nuvertino B.al Assado lyderystę.
