Aštrėjant ginčui su Briuseliu ir konservatyviojo sparno sąjungininkais Europos liaudies partija (EPP), V.Orbano partija „Fidesz“ netgi gali būti pašalinta iš šio centro dešiniųjų bloko Europos Parlamente. Trečiadienį EPP organizuoja susitikimą, kurio metu spręs, kaip artėjant gegužę numatytiems Europos Sąjungos asamblėjos rinkimams pasielgti su „Fidesz“ .
Stabdžių ir atsvarų sistema
2010 metų rinkimuose dviejų trečdalių daugumą parlamente užsitikrinęs V.Orbanas įsuko įstatymų leidybos sūkurį. Tarp skubiai priimtų teisės aktų buvo ir įstatymai, kuriais buvo apribotos Konstitucinio teismo galios bei pertvarkyta visuomeninė žiniasklaida.
Kritikai sako, kad šios reformos padidino vyriausybės įtaką teisėjams ir susilpnino teismų sistemos galimybes kontroliuoti valdančiuosius.
Valstybinė televizija ir naujienų agentūra tapo vyriausybės propagandos ruporais, o nemažą dalį privataus žiniasklaidos sektoriaus į savo rankas perėmė V.Orbaną palaikantys oligarchai.
Šiuo metu beveik visa neinternetinė žiniasklaida Vengrijoje laikosi vyriausybės kurso ir daugiausiai dėmesio skiria antiimigraciniam turiniui. Tuo metu apie korupcijos skandalus praneša tik elektroninės žiniasklaidos priemonės, kurių sparčiai mažėja.
JAV įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ demokratijos reitinge, kuris sudaromas vertinant politines ir pilietines laisves, šiais metais Vengrija nusirito į pusiau laisvų valstybių kategoriją.
Tokio neigiamo įvertinimo šalis sulaukė dėl „nuo 2010 metų vykdomų atakų prieš... opoziciją, žiniasklaidą, religines grupes, mokslo bendruomenę, nevyriausybines organizacijas, teismus, prieglobsčio prašytojus ir privatų sektorių“.
„Suklastoti“ rinkimai
Kritikai tvirtina, kad nuo 2010 metų priimtos rinkimų įstatymų pataisos iškreipė sistemą, kad ji būtų naudinga V.Orbano dešiniojo sparno partijai „Fidesz“.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rinkimų stebėtojai pažymėjo, kad didžiulės sumos, kurias vyriausybė skyrė reklamai, taip pat V.Orbanui lojalios žiniasklaidos dominavimas prieš pernai balandį vykusius rinkimus sukūrė „neigiamą atmosferą“.
Maždaug pusė elektorato atidavė savo balsus už „Fidesz“ ir užtikrino V.Orbanui trečią iš eilės triuškinamą pergalę bei dviejų trečdalių daugumą parlamente.
Vyriausybė džiaugėsi rezultatais ir sakė, kad rinkėjai suteikė jai naują mandatą toliau tęsti antiimigracinę politiką, kuri, anot V.Orbano, „atspindi žmonių valią“.
Spygliuota viela
V.Orbano griežta pozicija per Europą užklupusią migrantų krizę, jo aštri kritika Vokietijos kanclerės Angelos Merkel „atvirų durų“ politikai ir atsisakymas priimti migrantus, esančius kitose ES valstybėse, pelnė Vengrijos premjerui nacionalistų namuose bei užsienyje simpatijas.
2015-aisiais V.Orbano vyriausybė pasienyje pastatė spygliuotos vielos užtvaras ir leido policijai panaudoti fizinę jėgą prieš sieną kirtusius migrantus, kad grąžintų juos atgal į Serbiją.
Europos Parlamento narės iš Nyderlandų Judith Sargentini ataskaitoje cituojamos žmogaus teisių organizacijos, teigiančios, kad V.Orbano vyriausybės elgesys su migrantais ir prieglobsčio prašančiais asmenimis neatitinka minimaliausių tarptautinių standartų.
Budapeštas taip pat kaltinamas nesiimantis priemonių pažaboti romų, musulmonų ir žydų diskriminacijos, o kai kuriais atvejais netgi prie jos prisidedantis.
Sustabdyti Sorosą
Pastaraisiais metais atslūgus migrantų srautams, V.Orbanas apkaltino Vengrijoje gimusį JAV finansininką ir filantropą George'ą Sorosą sąmokslu užtvindyti šalį ir Europą migrantais.
Pernai birželį parlamentas priėmė teisės aktų paketą, pramintą „Sustabdyti Sorosą“. Jis nukreiptas prieš žmogaus teisių organizacijas, kurias V.Orbanas kaltina prisidedant prie nelegalios migracijos.
Įstatymais buvo įvestas specialus mokestis nevyriausybinių organizacijų veiklai ir numatyta net laisvės atėmimo bausmė jų darbuotojams už pagalbą nelegaliems migrantams.
G.Soroso įkurtas Vidurio Europos universitetas (CEU) pernai gruodį paskelbė, kad perkelia daugumą savo programų iš Budapešto į Vieną.
Prieš ES nukreipta kampanija
Vasarį Budapeštas visoje šalyje pradėjo informacinę kampaniją, kurios taikiniu tapo ne tik G.Sorosas, bet ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Jie abu kaltinami palaikantys nelegalią migraciją.
ES pareigūnai ir V.Orbano kolegos iš EPP griežtai kritikavo šią kampaniją, o Manfredas Weberis, laikomas vienu iš realiausių kandidatų vėliau šiais metais pakeisti J.-C.Junckerį, pareikalavo nedelsiant ją nutraukti ir atsiprašyti.
M.Weberis taip pat paprašė „Fidesz“ išspręsti teisinius klausimus, susijusius su CEU, kad ši mokslo įstaiga galėtų tęsti savo veiklą Budapešte.
V.Orbanas savo kritikus iš EPP pavadino „naudingais idiotais“, padedančiais šio centro dešiniųjų bloko oponentams iš kairiųjų bei liberalų stovyklų.
Praėjusią savaitę Vengrijos premjeras atsiprašė už šiuos žodžius, o prieš G.Sorosą ir J.-C.Junckerį nukreiptos informacinės kampanijos plakatus pakeitė informaciniai skelbimai apie V.Orbano šeimos politiką.