Irano naujienų agentūra „Tasnim“ pirmadienį pranešė, kad karo laivas „Alborz“ kirto Bab el-Mandebo sąsiaurį ir įplaukė į judrų vandens kelią, kuriame jau dislokuota JAV vadovaujama koalicija. Pasak Irano pareigūnų, 51 metų senumo laivas, kurį Didžioji Britanija buvo pardavusi Irano šachui, prižiūrės karinio laivyno misijas Indijos, Ramiajame ir Atlanto vandenynuose.
Šiuo žingsniu Irano kariuomenė įsitraukia į vis labiau kintančią krizę Raudonojoje jūroje, kur įtampa išaugo po Izraelio ir „Hamas“ karo Gazos Ruože.
Jemeno husių sukilėliai, kurie kartu su Gazos Ruože įsikūrusia „Hamas“ priklauso Irano remiamai „Pasipriešinimo ašiai“ prieš Izraelį, gruodžio mėn. pradėjo atakuoti komercinius laivus, plaukiojančius Raudonojoje jūroje. Grupuotė tvirtina, kad siekia tik sutrikdyti su Izraeliu susijusių tanklaivių ir krovininių lainerių darbą, tačiau pavojus iškilo dešimtims civilinių laivų.
Savaitgalį Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas pranešė, kad sunaikino tris laivus su husių kovotojais, kurie, jo teigimu, bandė užgrobti regione plaukiojantį konteinerių laivą „Maersk Hangzhou“. Šis incidentas buvo antrasis išpuolis prieš laivą vos per 24 valandas.
Londonas yra pasirengęs surengti oro smūgius prieš husius
Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Rishi Sunako atstovas spaudai antradienį išpuolius pavadino „nepriimtinais“ ir „destabilizuojančiais“.
„Planuojami įvairūs scenarijai. Jokie sprendimai nepriimti ir mes toliau ieškosime visų galimų maršrutų“, – teigė jis. Pirmadienį JK gynybos sekretorius Grantas Shappsas laikraštyje „Telegraph“ paskelbtame straipsnyje užsiminė, kad Londonas yra pasirengęs surengti oro smūgius prieš husių grupuotę.
Gruodžio mėn. JAV paskelbė apie tarptautines saugumo pastangas, pavadintas operacija „Prosperity Guardian“, kurios tikslas – saugoti Raudonąją jūrą. Jungtinė Karalystė dislokavo karinių jūrų pajėgų eskadrinį minininką, o Danija penktadienį pareiškė, kad atsiųs fregatą, kuri prisidės prie operacijos.
ES sutiko prisijungti prie JAV pastangų, tačiau tokios šalys kaip Prancūzija ir Ispanija paskelbė, kad jų kariniai laivai regione ir toliau bus kontroliuojami nacionaliniu lygmeniu.
„Išlaikome Prancūzijos vadovavimą ir tęsiame savigynos veiksmus“, – antradienį Prancūzijos televizijai sakė Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sébastienas Lecornu.
Šiuo metu regione yra Prancūzijos daugiafunkcinė fregata FREMM Languedoc, sakė Prancūzijos pareigūnas.
Gabena iki 10 proc. pasaulio naftos
Raudonoji jūra yra gyvybiškai svarbi laivais gabenamų krovinių ir energijos eksporto arterija.
Per jos vandenis plaukia tanklaiviai, gabenantys iki 10 proc. pasaulio naftos. Po praėjusio savaitgalio išpuolių „Brent“ rūšies naftos kaina antradienį pakilo 2 proc. iki 78,58 JAV dolerio už barelį.
BP jau pareiškė, kad pakeis savo laivų maršrutus, kad išvengtų šio regiono, o tai greičiausiai reiškia ilgesnį kelionės laiką ir didesnes išlaidas vartotojams.
Laivybos bendrovės nukreipia savo laivus aplink Afriką, užuot plaukiojusios Raudonąja jūra, tačiau kol kas ekonominis poveikis yra nedidelis, „nors akivaizdu, kad jis nėra nulinis“, – rašė „UBS Wealth Management“ vyriausiasis pasaulinis ekonomistas Paulas Donovanas.
Didžiausia pasaulyje laivybos kompanija „Maersk“ sekmadienį nutraukė savo laivų plukdymą per Raudonąją jūrą po to, kai į laivą „Maersk Hangzhou“ pataikė raketa. Po kelių valandų tą patį laivą atakavo husių laivai.
Bendrovė antradienį pranešė, kad „sustabdys visas keliones per Raudonąją jūrą / Adeno įlanką iki tolesnio pranešimo“: „Tais atvejais, kai mūsų klientams tai tikslingiausia, laivai bus nukreipiami kitu maršrutu ir tęs kelionę aplink Gerosios vilties kyšulį.“
