Didėjant susirūpinimui dėl Rusijos ir Kinijos, JAV rengia demokratijos viršūnių susitikimą

Prezidentas Joe Bidenas pareigas pradėjo eiti žadėdamas ginti demokratiją ir per pirmuosius savo darbo metus surengė pirmą viršūnių susitikimą demokratijos klausimais, siekdamas patvirtinti JAV lyderystę po jo pirmtako Donaldo Trumpo kadencijos, kai buvo pakenkta demokratijos normoms ir įvykdytas išpuolis prieš Kapitolijų.

Šį kartą, atsižvelgęs į nuogąstavimus, kad pirmajame renginyje pernelyg daug buvo kalbama apie JAV, J.Bidenas pakvietė kartu su juo pirmininkauti visų žemynų atstovus – Zambijos, Kosta Rikos ir Pietų Korėjos prezidentus bei Nyderlandų ministrą pirmininką.

Į tris dienas truksiantį, daugiausia virtualų viršūnių susitikimą jis iš viso pakvietė 121 vadovą – aštuoniais daugiau nei 2021 metais.

Grėsmės demokratijai pakito – „nuo to, kas buvo laikoma svarbia, bet lėtai kylančia grėsme, iki to, kas dabar yra itin svarbu ir neatidėliotina“, sakė Vašingtone įsikūrusio instituto „Center for Strategic and International Studies“ žmogaus teisių iniciatyvos direktorė Marti Flacks.

Per susitikimo sesijas pilietinės visuomenės atstovai diskutuos apie įvairius demokratijai kylančius iššūkius, įskaitant stebėjimo technologijas, kurios, JAV nuomone, kelia vis didesnę grėsmę Kinijai darant sparčią pažangą technologijų srityje.

„Kadangi Kongresas nesiima jokių veiksmų šiais klausimais, svarbu, kad administracija dvišaliu pagrindu bendradarbiautų su kitomis šalimis ir bendrovėmis dėl savanoriškų veiksmų, kurių kol kas galima imtis“, – sakė M.Flacks.

Turkija ir Vengrija nekviečiamos

Antradienį susitikimas prasidės virtualiu pokalbiu apie taiką Ukrainoje, jame dalyvaus ukraineičių prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ne tik pranešimas, bet ir aplinka smarkiai skirsis nuo pirmojo viršūnių susitikimo, kai V.Zelenskis, dabar jau karo laikų vadas su karine apranga, buvo švariai nusiskutęs ir vilkėjo oficialų juodą kostiumą.

Nors J.Bidenas laikėsi savo rinkimų kampanijos pažado dėl aukščiausiojo lygio susitikimo demokratijos klausimais, jis nuvylė kai kuriuos žmogaus teisių aktyvistus, nes sušvelnino savo ankstesnius pažadus vengti bendrauti su autokratiniais lyderiais.

Praėjusiais metais J.Bidenas lankėsi Saudo Arabijoje, pripažindamas karalystės vaidmenį naftos rinkose, ir Egipte, kuriame vyko aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais ir kuris yra JAV partneris regioninio saugumo srityje. JAV prezidentas taip pat vis dažniau bendradarbiauja su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu Ukrainos klausimais.

Į susitikimą nekviečiama nė viena iš šių trijų šalių, taip netiesiogiai išreiškiant kritiką ir R.T.Erdoganui. Du dešimtmečius valdantis turkų lyderis gegužės 14 dieną, tikėtina, bus perrinktas, nors yra kaltinamas poslinkiu autoritarizmo link.

Iš Europos Sąjungos valstybių J.Bidenas nepakvietė Vengrijos, kurios ministras pirmininkas Viktoras Orbanas praėjusiais metais laimėjo ketvirtąją kadenciją, tačiau yra kaltinamas nukrypimu nuo liberalių vertybių – spaudos varžymu, pabėgėlių smerkimu – ir palankumu Maskvai.

Tarp JAV partnerių, kurių dalyvavimo susitikime nenorėta, yra Bangladešas, kur šimtai žmonių buvo suimti pagal Skaitmeninio saugumo įstatymą, ir Singapūras. Šio miesto valstybės rinkimai paprastai laikomi laisvais, bet jame ribojama susirinkimų laisvė ir reguliuojama žiniasklaida.

Valstybės departamentas atsisakė aptarinėti įtraukimo kriterijus.

„Tačiau... siekiame, kad aukščiausiojo lygio susitikimas būtų įtraukus ir reprezentatyvus regioniniu ir socioekonominiu požiūriais, – sakė Valstybės departamento atstovas. – Mes nesiekiame apibrėžti, kurios šalys yra demokratinės, o kurios – ne.“

JAV partnerė Indija, vadinama didžiausia pasaulyje demokratija, įtraukta į dalyvių sąrašą, nors prieš kelias dienas iš parlamento buvo pašalintas opozicijos lyderis Rahulas Gandhi. Tai naujausias ministro pirmininko Narendros Modi žingsnis, sukėlęs nerimą teisių grupėms.

Į sąrašą taip pat įtrauktas Indijos kaimynas ir nesutaikomas priešininkas Pakistanas, kur praėjusiais metais Imranas Khanas buvo nušalintas nuo ministro pirmininko pareigų, o vėliau sulaukė kaltinimų.

Pakviesta daugiau Afrikos šalių

Iš šalių, kurios nebuvo pakviestos 2021 metais, o dabar gavo kvietimus, penkios yra Afrikoje. Tai Tanzanija, kurios prezidentė Samia Suluhu Hassan pažadėjo atkurti konkurencingą politiką, Dramblio Kaulo Krantas, kur įtampa atslūgo ramiai praėjus 2021 metų rinkimams, Gambija, Mauritanija ir Mozambikas.

Iš Lotynų Amerikos J.Bidenas pirmą kartą kviečia Hondūrą, kuris sulaukė pagyrų dėl to, kad valdžia pagerino 2021 metų rinkimų eigą, nepaisant tebesitęsiančio smurto ir neseniai nutrauktų ryšių su Taivanu siekiant užmegzti ryšius su Kinija.

Aukščiausiojo lygio susitikimas rengiamas tuo metu, kai JAV daugiausia dėmesio skiria Afrikai, kur didelę įtaką daro Kinija ir Rusija.

Viceprezidentė Kamala Harris šią savaitę lankysis Ganoje, Tanzanijoje ir Zambijoje. Pastarosios šalies prezidentą Hakainde Hichilemą Vašingtonas laiko demokratijos pavyzdžiu, jis bus vienas iš viršūnių susitikimo šeimininkų.

JAV remiama tyrimų grupė „Freedom House“ savo naujausioje metinėje ataskaitoje nurodė, kad pasaulio demokratijos padėtis apskritai blogėja, tačiau pastebima ir daugiau šviesių taškų.

Grupės koordinatorė šiam viršūnių susitikimui Katie LaRoque teigė, kad nors vienas susitikimas pats savaime nebūtų lemiamas, šis susibūrimas suteikia galimybę.

Demokratinės šalys gali „koordinuoti politikos pokyčius, galinčius suvaldyti siautėjančią autoritarinę agresiją“, sakė ji.