2014 metais automobilis partrenkė ir užmušė jauną vyrą Belgrade. Policija jau buvo aptikusi vairuotojo pėdsakus, bet jis sugebėjo pasprukti.
Po kelių savaičių Serbijos policija išsiaiškino, kad įtariamasis apskritai pabėgo iš šalies ir atsidūrė viename Kinijos mieste. Pareigūnai iškart kreipėsi į kinus ir jiems perdavė ieškomo vyro nuotraukų.
Tepraėjo trys dienos, ir Kinijos policija sulaikė įtariamąjį. O padėjo naujausios technologijos, kurios iškart sudomino Serbijos teisėsaugą, iki tol naudojusią pasenusią sekimo ir stebėjimo įrangą – skirtingai nei kinai.
Šimtai išmanių stebėjimo kamerų
Kompanija „Huawei“ pernai rugpjūtį šią istoriją iš Serbijos pateikė kaip tinkamą pavyzdį projektui „Saugus miestas“, kurį ši milžinė vysto būtent Balkanų šalyje.
Kinai tikina, kad įgyvendinus šį projektą policijos tyrimai bus trumpesni, savalaikiai areštai – dažnesni, o nusikaltėlių grupės – apdairesnės. Galiausiai žadama, kad sumenks ir bendras nusikalstamumo lygis.
Šios ir dar daugiau skambių projekcijų buvo pateiktos „Huawei“ tinklalapyje. Tiesa, dokumento svetainėje jau nebėra, nes Serbijoje kilo triukšmas dėl, regis, masinio piliečių stebėjimo schemos.
„Huawei“ planai išties gniaužia kvapą. Numatoma per ateinančius dvejus metus 800 skirtingų Belgrado vietų įjungti 1000 aukštos raiškos stebėjimo kamerų, gebančių atpažinti žmonių veidus ir automobilių numerius.
Šių metų pradžioje Serbijos vidaus reikalų ministras Nebojsa Stefanovičius paskelbė, kad projektas netrukus startuos ir kad išmaniosios kameros dengs visas svarbiausias Belgrado gatves.
Tačiau netrukus kilo nemenkas skandalas, kadangi „Huawei“ išplatintoje medžiagoje, paviešintoje penki mėnesiai iki N.Stefanovičiaus komentarų, skelbiama, kad Belgrade jau įrengta daugiau nei 100 vaizdo kamerų.
Visgi Serbijos valdžiai abejonių dėl „Huawei“ technologijų ir apskritai Kinijos ketinimų nekyla – piliečių teises Belgradas keičia į kiniškas investicijas, vertinamas net 10 mlrd. JAV dolerių.
Konfidencialumo šydas
ES ir JAV bene labiausiai nuogąstaujama dėl „Huawei“ kaip įrankio sustiprinti autokratines sistemas – kaip Kinijoje. Serbijoje dėl demokratijos kyla daugybė problemų, o tokia masinio sekimo struktūra jų prikurtų dar daugiau.
B.Perkovas: „Veidų atpažinimo technologijos surenka labai daug duomenų apie piliečius. Jei nėra aiškių taisyklių dėl duomenų apsaugos, ši jautri informacija gali būti panaudota piktais kėslais.“
„Kadangi dabartinis politinis klimatas Serbijoje prastas, piliečiai pasijustų ne saugūs, o išsigandę. Serbija tapo bandomuoju triušiu“, – rašo garsus Balkanų šalių regiono žurnalistas Bojanas Stojkovskis.
Serbijoje veikianti žmogaus teisių gynėjų organizacija „Share Foundation“ teigia, kad veidų atpažinimo sistemose naudojamos technologijos pažeidžia pagrindines piliečių teises ir riboja jų laisves.
„Veidų atpažinimo technologijos surenka labai daug duomenų apie piliečius. Jei nėra aiškių taisyklių dėl duomenų apsaugos, ši jautri informacija gali būti panaudota piktais kėslais“, – teigė organizacijos tyrėjas Bojanas Perkovas.
Serbijos teisėsauga aktyvistams paaiškino, kad šalies įstatymai „Huawei“ diegiamos sistemos atžvilgiu dar netaikomi, o tokia naujiena nedžiugina, nes įsilaužimo į programą pasekmės būtų skaudžios
„Dideli įsilaužimai vyksta net šalyse, kur privatumas branginamas atidžiau nei Serbijoje, kur duomenys saugomi geriau“, – tvirtino B.Perkovas, atskleidęs, kad šalies policija ilgą laiką atsisakė paviešinti, kur įrengtos išmaniosios kameros.
Po konfidencialumo šydu pakištos ir Belgrado susitarimo su „Huawei“ detalės, o ši kinų bendrovė skelbia tiesiog teikianti reikalingą įrangą, be to, esą ji laikosi visų Serbijos įstatymų.
„Plieninė draugystė“?
Visgi dabar jau ištrintame dokumente „Huawei“ gyrėsi, kad savąją sistemą „Saugus miestas“ jau įrengė daugiau nei 230-yje miestų visame pasaulyje.
Sutartys esą pasirašytos su 90 nacionalinių arba regioninių valstybių – šių technologijų panoro Malta, Turkija, Rusija, Ukraina, Azerbaidžanas, Kazachstanas ir kt.
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius gegužę paskelbė, kad šalį su Kinija sieja „plieninė draugystė“, ypač saugumo srityje.
Savo ruožtu Serbija su Kinija viešojo saugumo srityje bendradarbiauja nuo 2009 metų. „Huawei“ pradėta minėti 2014-aisiais, o prieš dvejus metus ši bendrovė ir Serbijos vyriausybė pasirašė susitarimą netgi dėl strateginės partnerystės.
„Huawei“ Serbijoje jau vysto ir vystys informacinę infrastruktūrą švietimo institucijose, o šiais metais Belgradas paprašė įmonės pagalbos įrengiant greitaeigį internetą šalies greitkeliuose.
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius gegužę paskelbė, kad šalį su Kinija sieja „plieninė draugystė“, ypač saugumo srityje. Nors amerikiečiai, žinia, didina spaudimą „Huawei“, serbai bendradarbiavimo su šia kompanija atsisakyti nė negalvoja.
Vašingtone skamba kaltinimai, esą „Huawei“ šnipinėja režimo Pekine naudai, bet Belgrade jokių įtampų nėra. Atvirkščiai, projektas naudingas abiem pusėms – A.Vučičius gali ir kalbėti apie investicijas, ir, deja, toliau kontroliuoti savo politinius oponentus.
O „Huawei“, nebegalėdamas sparčiai plėstis Vakaruose, Balkanų šalis, kurios dar nėra prisijungusios prie ES, mato kaip platformą savo produktų plėtrai.
Regione sparčiai investuoja ir visa Kinija – daugelis „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos projektų vystomi būtent Balkanuose.
Galėtų persekioti protestuotojus
Serbijai kandidatės įstoti į ES statusas buvo suteiktas 2012 metais, o po dvejų metų Belgradas pradėjo derybas su Briuseliu.
Bet pastaraisiais metais procesas įstrigo – Serbija atsisako pripažinti kaimyninį Kosovą ir normalizuoti su juo santykius. Pekino pozicija, beje, sutampa su Belgrado – kinams nepatinka autonomijos, norinčios nepriklausomybės.
Tiesa, prezidento A.Vučičiaus problemos susijusios ne vien su Kosovu. Serbijoje smaugiama žiniasklaidos laisvė, čia kyla grėsmė įstatymų viršenybei, žydi korupcija – dėl viso to jau pusę metų intensyviai protestuotoja pozicija.
Kiekvieną šeštadienį vakare Belgrado centre susirenka tūkstančiai serbų, kurie protestuoja prieš slenkantį autoritarizmą valdančiosios Progresyvios partijos pavidalu – ši politinė jėga jau kontroliuoja visas, išskyrus tris, Serbijos savivaldybes.
A.Vučičius demonstracijų nesureikšmina ir sako, kad protestuotojų skaičius išpučiamas. Jis pernai pavasarį net pasiuntė į orą bepiločius orlaivius, kad iš jų būtų suskaičiuoti į gatves išėję prezidento rėmėjai, kurių neva daugiau nei kritikų.
O „Huawei“ technologijos A.Vučičiui padės ne tik skaičiuoti protestuotojus, bet ir nustatyti jų tapatybę. Savaime suprantama, tokia sistema pavojinga piliečiams.
„Žmones ši programa išgąsdins ir pažabos jų norą laisvai reikšti savo nuomonę. Jie bijos keršto“, – teigė interneto saugumo konsultantas Michaelas Oghia.
Visi šie procesai leidžia manyti, kad Kinija pasinaudos Serbija norėdama pademonstruoti savo galimybes sukurti nepriekaištingai veikiančią masinio sekimo valstybę. N.Perkovas įspėjo: „Įsivaizduokite scenarijų, pagal kurį protestuojantys serbai gali sukelti pavojų savo artimiesiems.“
Grėsmė kyla ir visai Europai – bandomasis „Huawei“ projektas Serbijoje greičiausiai yra tik pradžia. Kinija neabejotinai stengsis išplėsti įtaką Senajame žemyne.
-
CŽV tikina, kad „Huawei“ yra finansuojami Kinijos valstybės saugumo
-
M.Pompeo: „Huawei“ neatskleidžia tiesos apie savo ryšius su Kinijos vyriausybe
-
R.Karoblis: sprendimai dėl „Huawei“ technologijų turi būti priimami NATO ir ES lygmenyje
-
Žiniasklaida: JAV bendrovės randa būdų apeiti draudimą pardavinėti komponentus „Huawei“
