Pusantro tūkstančio žmonių nuolat budėjo Rumunijos sostinės Bukarešto gatvėse, piktindamiesi naujosios valdžios sprendimu dekriminalizuoti viešųjų lėšų švaistymą, jei suma nesiekia 200 tūkstančių lėjų (44 tūkstančių eurų).
Dar nuo 100 iki 150 tūkstančių protestuotojų susirinko 55 Rumunijos miestuose, šaukdami: „Vagys! Vagys!“ ir reikalaudami politinės atsakomybės.
„Žmonių reikalavimas vienas – ministrų kabinetas turi būti pakeistas“
Rumunijos tiriamosios žurnalistikos atstovas Attila Biro 15min pasakojo, kad žmonės į gatves išėjo dėl nepatikimo vyriausybės darbo.
„Jų brutalus įsikišimas į Baudžiamąjį kodeksą atskleidė tokį ryžtą, kokio dar nematėme. Žmonių gatvėse reikalavimas dabar yra vienas – šis ministrų kabinetas turi būti pakeistas“, – pasakojo rumunas, gavęs kelis apdovanojimus už straipsnius apie Rumunijos teisinę sistemą ir jos trūkumus.
A.Biro teigimu, valdantieji socialdemokratai iš pradžių aiškino, kad protestai yra nedideli, tačiau susidūrę su faktu, jie ėmė teigti, kad juos palaiko jų rinkėjai, kurių yra dauguma.
„Jų retorika yra tokia: už mus balsavo trys milijonai žmonių, o šie protestai yra siekis nuversti demokratiškai išrinktą valdžią“, – teigė A.Biro. „Esminė reakcija yra tokia, kad jie visgi atsitraukė ir atšaukė siūlytą įstatymą“, – pridūrė jis.
Esminė reakcija yra tokia, kad jie visgi atsitraukė ir atšaukė siūlytą įstatymą, – pridūrė žurnalistas.
Žurnalistas pasakojo, kad dauguma žmonių gatvėse yra nusiteikę taikiai. „Buvo tam tikrų incidentų, kuriuos provokavo chuliganai, bet jie nebuvo susiję asmenys“, – teigė A.Biro.
„Vasario dešimtą dieną, kalbama, bus rengiamas socialistus palaikantis protestas, tada grupės gali susidurti ir gali prasiveržti smurtas. Bet tai tik pasvarstymas“, – pasakojo rumunas, paklaustas, ar šimtatūkstantiniai protestai Bukarešte vyksta taikiai.
A.Biro teigimu, smurtą gatvėse gali išprovokuoti dar vienas įžūlus vyriausybės bandymas nuslėpti korupcinius nusikaltimus ar gelbėti savo bendrus.
„Sunku pasakyti, kas įvyks, nes to, kad į gatves išeis šimtai tūkstančių žmonių, neprognozavo niekas“, – sakė jis.
Korupcijos taurė perpildyta
Kas sukėlė tokį rumunų įsiūtį? Labiausiai korumpuota Europos Sąjungos valstybe vadinama Rumunija jau buvo pripratusi prie korupcijos skandalų, tačiau kantrybės taurę perpildė praėjusių metų parlamento rinkimų laimėtojų elgesys.
Rinkimus laimėję socialdemokratai daugiausia buvo remiami provincijos, kaimiškų vietovių gyventojų balsų. Rinkėjus papirko socialdemokratų pažadai mažinti komunalinių paslaugų kainas, didinti algas ir socialines išmokas, užverti sienas migrantams.
O štai prezidento Klauso Iohanniso kova su korupcija socialdemokratams buvo tikras peilis į paširdžius. Partijos lyderis Liviu Dragnea negalėjo užimti premjero pareigų būtent dėl kaltinimų korupcija.
Sutapimas ar ne, bet L.Dragnea kaltinamas būtent tokios pinigų sumos pasisavinimu, kurios dydis leistų jo nusikaltimą panaikinti pagal naujosios valdžios įsaką.
Rumunijos žiniasklaida atskleidė, kad L.Dragnea nuo 2006 iki 2013 metų parūpino valstybės lėšomis mokamą atlygį partijos valdyboje dirbusiems nariams.
„Nesuprantu, ko tie protestuotojai pyksta“, – gūžčiojo pečiais socialdemokratų lyderis. Rinkimus laimėjusios politinės jėgos lyderis dvejiems metams suspenduotas nuo aukšto rango valstybinių pareigų užėmimo dėl savo korupcinės veiklos.
Pasipiktinę Rumunijos miestų gyventojai, jaunimas, inteligentija išsireikalavo, kad sprendimas dekriminalizuoti valstybės lėšų švaistymą priklausomai nuo sumos būtų atšauktas. Bet jie nerimsta.
„Atšaukite ir traukitės!“ – skandavo gatvėse įsiaudrinę rumunai, mojuodami šalies vėliavomis.
Paveiktas protestų masto ir rumunų įsiūčio iš savo posto praėjusią savaitę jau pasitraukė verslo ir prekybos ministras Florinas Jianu. „Tai etinis sprendimas“, – glaustai pakomentavo jis.
Kelia nerimą Europos Sąjungai
Socialdemokratų ir jų premjero Sorino Grindeanu elgesys sukėlė pasipiktinimą ne tik Rumunijoje, kuri tokio regreso įstatymų srityje, kovojant su korupcija, nematė nuo pat 2007 metų, kai įstojo į ES.
Vokietijos, JAV, Kanados, Nyderlandų, Prancūzijos ir Belgijos ambasados išplatino bendrą pareiškimą, kuriame ryžtingai patvirtino, kad tokios S.Grindeanu vyriausybės priemonės „sumenkino Rumunijos teisinį progresą ir kovą su korupcija, kuri pasiekta per pastaruosius dešimt metų“.
„Kova su korupcija turėtų progresuoti, o ne būti atšaukiama“, – Rumunijos atvejį komentavo Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris. Jo teigimu, EK akylai stebi įvykius Rumunijoje.
Rumunijos socialdemokratus iš valdžios buvo išvertę korupcijos ir politinio neįgalumo skandalai, tačiau populistinių šūkių ir kaimiškų vietovių rinkėjų palaikymo dėka jie ir vėl sugrįžo.
Laimėti rinkimus jiems nesutrukdė ir tai, kad antikorupcijos pareigūnai yra pradėję beveik du tūkstančius bylų, kurių taikiniai būtent socialdemokratų partijos veikėjai.
Protestuotojai nesitraukia iš Bukarešto gatvių ir reikalauja, kad savo bendrus išgelbėti bandžiusi vyriausybė trauktųsi ir nebegadintų šalies įvaizdžio.
