Kalbėdamas Jungtinių Tautų atstovams Niujorke tyrimo vadovas Scottas Atranas pažymėjo, kad didžioji dalis, beveik 70 proc., džihadistų radikalais tampa dėl draugų įtakos ir dalyvavimo gaujų veikloje. Penktadalį į „Islamo valstybės“ gretas pastūmėja šeimos nariai.
Po Paryžiaus atakų Prancūzijoje prasidėjo kratos įtariamose radikalų islamą propaguojančiose mečetėse, tačiau S.Atrano teigimu, jos nėra tikroji problemų priežastis.
Pasak jo, per daug pavojinga nuvertinti „Islamo valstybę“ kaip bepročius teroristus, mat šios grupuotės lyderiai puikiai išmano musulmonų jaunimo problemas ir sėkmingai jomis pasinaudoja. S.Atranas pridūrė, kad užfiksuoti ir atvejai, kai prie IS grupuotės jungiasi net krikščioniškose šeimose augę jaunuoliai.
„Tai nuotykių troškimas ir neblėstanti šlovė, kurią jiems pasiūlo džihadistai“, – aptardamas islamistų propagandos sėkmę kalbėjo JAV ir Prancūzijos antropologų grupės vadovas.
S.Atrano teigimu, neteisinga vaizduoti „Islamo valstybę“ kaip barbarišką, galvas pjaustančių psichopatų gaują. „Ši grupuotė reprezentuoja masiškiausią kontrkultūrinį judėjimą, savanorišką karinio pasipriešinimo judėjimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – pabrėžė mokslininkas.
Jis perspėjo, kad jei Jungtinių Tautų atstovai nesugalvos būdo, kaip „ištraukti jaunuolius iš jų idėjinio burbulo“, problemos gali apimti ištisas kartas. S.Atranas priminė, kad nepaisant to, kad kai kurie kovotojai jungiasi prie IS dėl susiklosčiusių aplinkybių, didelė dalis vaikinų ir merginų atvyksta tiesiog iš Vakarų Europos.
„Jie neturi kito plano, bet šio plano įgyvendinimas tęsis ir toliau“, – teigė jis.
