Šaltinis – propagandinis tinklalapis
„An-225“ buvo sunaikintas pačioje karo pradžioje, Rusijai atakavus netoli Kyjivo esantį Hostomelio oro uostą kaip vieną pirmųjų taikinių. Vasario 27 d. buvo oficialiai pranešta, kad Ukraina ir pasaulis neteko didžiausio orlaivio. Ukrainiečiai paskelbė, kad šį unikalų aviacijos kūrinį sieks atkurti.
Tačiau, praėjus trims mėnesiams, kelios žiniasklaidos priemonės rusų kalba pranešė, kad suniokotas „Мрія“ („Mriya“) – taip ukrainiečiai vadino šį komercinį lėktuvą – buvo sunaikintas kaip metalo laužas.
„Per apšaudymą sunaikinto lėktuvo „Mriya“ nuolaužos buvo išvežtos utilizuoti“, – informavo vienas Rusijos portalas.
Kitas rašė: „Svajonės“ (tai ukrainietiškai reiškia orlaivio pavadinimas – red. past.) pabaiga. „An-225“, kurį taip simboliškai pasmerkė Ukraina.“ Taip šiame ir kai kuriuose kituose tinklalapiuose buvo bandoma įteigti, esą dėl orlaivio sunaikinimo kalta jo neapsaugojusi Ukraina, o ne Rusija.
Prie kai kurių straipsnių net buvo pridėtas vaizdo įrašas. Jame rodoma, kaip iš angaro ištempiamos orlaivio dalys.
„Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip kelias tonas sveriantis traktorius ir šarvuotas transporteris (papuoštas Ukrainos vėliava) lynais ištraukia tai, kas liko iš sovietų suprojektuoto lėktuvo, kurį paveldėjo Ukraina“, – pasakojo propagandinis tinklalapis „Vojennoje obozrenije“. – Ukraina, kaip ir daugelis kitų, nesugebėjo tinkamai prižiūrėti šio sovietinio paveldo.“
Pasak „Argumenti i fakty“, lėktuvo „sunaikinimas ir išmetimas į metalo laužą turi didžiulę simboliką“. Paveldėjusi sovietinį orlaivį, nepriklausoma Ukraina „negalėjo jos atgaminti, bet sugebėjo puikiai sunaikinti“.
Šaltiniu apie „AN-225“ utilizavimą buvo nurodoma Ukrainos žiniasklaida. Dažniausiai buvo cituojamas prokremliškas, dažnai propagandines melagienas skelbiantis tinklalapis strana.ua. Viena analizė parodė, kad šioje vienoje iš labiausiai prorusiškų Ukrainos žiniasklaidos priemonių tik 38 proc. turinio nepažeidė profesionalios žurnalistikos standartų.
Straipsniuose rašoma, kad orlaivis buvo suniokotas „per karinius veiksmus Ukrainoje“, taip nenurodant tikrojo kaltininko – Hostomelio oro uostą atakavusių Rusijos karių.
Tuo metu „Mriya“ stovėjo oro uoste, kur buvo atskraidinta remonto darbams. Vienas iš lėktuvo variklių buvo pakeistas. NATO patarimu buvo ruošiamasi jį perkelti į kitą vietą, skrydis buvo suplanuotas vasario 24-osios rytą, bet kaip tik tada Rusija užpuolė Ukrainą.
Saugo kaip nusikaltimų įrodymą
Remiantis nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš Hostomelio oro uosto buvo skelbiama įvairi informacija apie orlaivio būklę ir galimybes jį atkurti. Iš pradžių atrodė, kad jis tik smarkiai apgadintas, vėliau – kad visiškai suniokotas. Pati aviacijos bendrovė „Antonov Company“ kovo pradžioje skelbė, kad jokių tikslių žinių apie lėktuvo būklę negalima pateikti, kol jo neapžiūrėjo ekspertai.
Po kelių savaičių pamačius dronu padarytus vaizdus paaiškėjo, kad lėktuvas yra sudegęs, bet sparnai iš dalies išlikę.
Nesibaigiant diskusijoms, ar įmanoma ir ar apsimoka bandyti atkurti „Mriya“, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina turėtų pastatyti sunaikintojo lėktuvo kopiją – kaip kare žuvusių lakūnų atminimo ženklą.
Nors menkai tikėtina, kad pavyktų atstatyti patį sudegusį lėktuvą, kol kas nepaskelbta, kad tai tikrai nebus bandoma padaryti. Todėl Ukraina negalėjo surinkti legendinio orlaivio nuolaužų ir išvežti utilizuoti.
„Antonov Company“ paneigė, kad „Mriya“ buvo išgabenta iš oro uosto, o Rusijos pranešimus apie tai įvertino kaip neteisingus ir nepatikimus.
Taip pat skaitykite: Kodėl Rusijos agresorių subombarduota „An-225 Svajonė“ yra unikalus kūrinys
Pasak įmonės, nuolaužos laikomos kaip Rusijos karių padarytų nusikaltimų įrodymas. Kaip žinoma, Ukrainoje atliekamas ne vienas tyrimas dėl lėktuvo sunaikinimo.
„Antonov“ glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos teisėsaugos ir tyrimo institucijomis, rinkdama Rusijos okupantų įvykdytų nusikaltimų įrodymus“, – bendrovė paskelbė savo „Facebook“ paskyroje.
Jos atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad lėktuvo nuolaužos buvo nufilmuotos be leidimo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.