Joe Bideno administracija suteikė Ukrainai daugiau kaip 40 mlrd. dolerių paramos saugumo srityje, įskaitant tokius pažangius ginklus kaip raketos HIMARS ir „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemos.
Labai svarbus tiekėjas
Tačiau Pentagonas, teikdamas karinę pagalbą Ukrainai, taip pat labai pasikliauja mažai žinomais ginklų prekeiviais, kurie turi reikiamų ryšių, kad iš viso pasaulio parūpintų mažiau modernios amunicijos ar sovietinio kalibro ginklų, rašo NYT. Tarp jų nuo invazijos pradžios labiausiai pasižymėjo nelabai viešai žinomas JAV rangovas ir prekiautojas ginklais Marcas Moralesas.
51 metų M.Moralesas gyvena Floridoje ir yra bendrovės „Global Ordnance“, su kuria Pentagonas yra sudaręs sutarčių už maždaug 1 mlrd. dolerių, daugiausia dėl šaudmenų, įkūrėjas.
NYT šaltinių duomenimis, nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios M.Moralesas tiekė Ukrainai raketų, sviedinių, granatų ir šarvuočių siuntas iš Bulgarijos, Egipto, Jordanijos ir Pakistano. Jis taip pat tiesiogiai pardavė ginklų Ukrainai – šio rangovo „antrinio verslo“ apimtis siekė apie 200 mln. dolerių, rašo leidinys.
Du svarbūs padėjėjai
Vykdydamas šiuos tiekimus M.Moralesas rėmėsi dviem su Ukraina susijusiais asmenimis, kurie 2022 m. pabaigoje net aplankė jį Floridoje per Kalėdas.
Volodymyras Koifmanas yra ukrainiečių kilmės amerikietis, „turintis ilgametę Ukrainos nacionalinės gvardijos patarėjo patirtį“, kurį NYT apibūdina kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „vyresnįjį seržantą“.
Remdamasis gautais dokumentais, leidinys teigia, kad jis į Ukrainos kariuomenę įstojo dar Rusijos invazijos metu. Tikslios jo karinės pareigos nežinomos, pripažįsta tyrimo autoriai. Jis pats NYT sakė, kad yra vyresnysis seržantas Ukrainos teritorinės gynybos pajėgose, kur esą vadovauja kariniam mokymui.
„Mes esame kovotojai“, – taip jis apibūdino savo vaidmenį žurnalistams. Pasak leidinio, V.Koifmanas padėjo M.Moralesui „aptarnauti ir pirkėjus, ir pardavėjus“, be to, jis esą gavo užmokestį iš M.Moraleso „už susitikimų su kontaktiniais asmenimis [Ukrainos] vyriausybėje organizavimą“.
Žurnalistai teigia, kad M.Moralesas pasamdė V.Koifmaną 2021 m. pradžioje – „likus keliems mėnesiams iki to, kai bendrovė pasirašė susitarimą su Ukraina dėl šaudmenų pirkimo“.
Kitas svarbus asmuo M.Moraleso versle yra Denysas Vanašas, kurį NYT vadina „buvusiu Ukrainos gynybos ministro patarėju“. Leidinyje teigiama, kad D.Vanašas paliko šias pareigas karo pradžioje, „kad „Global Ordnance“ vardu bendrautų su [Ukrainos] gynybos ministerija“.
Teigia, kad nėra nieko neteisėto
Komentuodamas abiejų vaidmenį, „Global Ordnance“ vyriausiasis patarėjas Brianas van Bruntas sakė, kad V.Koifmanas iš tiesų „organizuoja mūsų darbuotojų susitikimus su Ukrainos gynybos ministerija“.
Kartu jis tvirtai teigia, kad Marco Moraleso bendrovė „nemoka už prieigą [su Ukrainos pareigūnais] – „nei anksčiau, nei dabar, nei kada nors anksčiau“. Jis taip pat tvirtina, kad V.Koifmano darbas „Global Ordnance“ neturi nieko bendra su jo tarnyba Ukrainos pajėgose. V.Koifmanas taip pat teigė, kad jo „karinis darbas nėra apmokamas“. Kalbant apie D.Vanašą, Ukrainos gynybos ministerija patvirtino jo darbo bendrovėje „Global Ordnance“ teisėtumą po to, kai jis buvo atleistas iš ministerijos, pabrėžia B.van Bruntas.
NYT rašo, kad tokie M.Moraleso ir jo ukrainietiškų kontaktų susitarimai „išbando JAV ir Ukrainos antikorupcinių įstatymų, draudžiančių mokėjimus valstybės pareigūnams, ribas“.
Praeityje kaltintas pinigų plovimu
Kita vertus, leidinys vadina ginklų tiekimą per privačius rangovus „tyliu Bideno administracijos karinės strategijos aspektu“. Teigiama, kad nors Jungtinės Valstijos jau daugelį metų „dėsto“ Ukrainos vadovams apie būtinybę išvalyti valstybės sistemą nuo abejotinų pirkinių, dabartiniai ginklų sandėriai, kuriems tarpininkauja M.Moralesas, „primena Ukrainos praeitį, kai ginklų prekeiviai palaikė draugiškus santykius su kariuomene, sutartys buvo pasirašomos slaptai, o ginklų pardavėjai dažnai buvo tiriami.
Karas pakeitė tikrovę tiek ukrainiečiams, tiek amerikiečiams, teigia NYT. Kadangi Baltieji rūmai nori padėti Ukrainai ginklais, bet nenori tiesiogiai siųsti karių, J.Bideno administracijai „reikia tokių žmonių kaip M.Moralesas, kuris Afganistane ir Sirijoje įrodė, kad gali nuolat gauti ir pristatyti ginklų“.
2009 m. JAV teisingumo departamentas apkaltino Marcą Moralesą sąmokslu ir pinigų plovimu – buvo įrašyti pokalbiai, kuriuose rangovas tariamai aptarinėjo užsienio pareigūnų papirkimo būdus. Tačiau galiausiai FTB „užgniaužė“ bylą ir prokurorai panaikino kaltinimus M.Moralesui, rašoma leidinyje. Jis pasitraukė iš gynybos pramonės ir apie dvejus metus pardavinėjo kitus produktus.
Milžiniška sutartis Rusijos invazijos išvakarėse
Tačiau panaikinus jam pateiktus kaltinimus Marcas Moralesas grįžo į verslą ir apie 2013 m. įkūrė ginklų tiekimo konsultacinę įmonę „Global Ordnance“. Vėliau, jau kaip rangovas, jis tiekė ginklus Pentagonui, skirtus naudoti prieš teroristines grupuotes, pavyzdžiui, „Islamo valstybę“.
Jo tinklas, apimantis Jungtines Valstijas, Rytų Europą ir Artimuosius Rytus, pasirodė esąs patikimas, ir Pentagonas netrukus tapo didžiausiu jo klientu.
„Jo tinklas, apimantis Jungtines Valstijas, Rytų Europą ir Artimuosius Rytus, pasirodė esąs patikimas, ir Pentagonas netrukus tapo didžiausiu jo klientu. Remiantis viešais įrašais, „Global Ordnance“ 2016-2019 m. laimėjo daugiau nei 78 mln. dolerių vertės gynybos sutarčių“, – rašo NYT.
Likus kelioms savaitėms iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Pentagonas sudarė su „Global Ordnance“ penkerių metų sutartį, kurios vertė – iki 750 mln. dolerių, kad ši padėtų apginkluoti JAV sąjungininkus.
Likus kelioms savaitėms iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Pentagonas sudarė su „Global Ordnance“ penkerių metų sutartį, kurios vertė – iki 750 mln. dolerių
„Tai tapo galimybe apginkluoti Ukrainą. Paskui buvo skirti papildomi šimtai milijonų dolerių“, – rašo leidinys.
Karo pradžioje M.Moralesas turėjo šaudmenų sandėlį Bulgarijoje, kurį Pentagonas nupirko naudoti Afganistane. 2022 m. sausį Pentagonas patvirtino šių šaudmenų siuntimą į Ukrainą, o jų pristatymu rūpinosi „Global Ordnance“. „Dėl to M.Moralesas tapo neįkainojamas pirmosiomis karo dienomis ir užsitikrino Ukrainos pareigūnų palankumą“, – rašoma leidinyje.
Pentagonas atsisakė komentuoti „Global Ordnance“ sutartis NYT.
Kas iš to uždirba?
Tuo pat metu Ukraina dėl bendradarbiavimo su „Global Ordnance“ turėjo problemų, pažymėjo leidinys. Viena iš jų – konkurencija tarp valstybinių įmonių ir privačių tiekėjų. „Kai vyriausybė perka ginklus iš valstybinių bendrovių, ji iš sandorio gauna pelną. Kai ji perka iš privačių pardavėjų, pelną gauna tarpininkai, – aiškinama leidinyje, – Tai teisėta, tačiau kartais erzina Ukrainos pareigūnus“.
Vienas iš pavyzdžių – šarvuočių pirkimas. Karo pradžioje Ukrainos valstybinė bendrovė „Ukrinmash“ derėjosi su vienu Egipto pardavėju dėl sandorio, pagal kurį už maždaug 65 mln. dolerių planavo įsigyti beveik 200 transporto priemonių, teigė NYT šaltiniai. Tačiau vėliau sandoris įstrigo.
Netrukus M.Moralesas sudarė sutartį dėl panašių transporto priemonių tiekimo panašiomis kainomis. Skirtumas buvo tas, kad pelną gavo ne valstybinė įmonė, o „Global Ordnance“.
Tada iškilo kitų problemų: transporto priemonės buvo atvežtos netinkamai sukomplektuotos, sakė Ukrainos gynybos ministro padėjėjas Volodymyras Havrilovas. Jo teigimu, antikorupcijos institucijos pradėjo sandorio tyrimą: tyrėjams kilo klausimų ir dėl M.Moraleso, ir dėl Gynybos ministerijos pareigūnų, kurie leido sudaryti sutartį, teigė leidinio šaltiniai. Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad tyrimas dabar nutrauktas. Tačiau antikorupcijos institucijos to nepatvirtina, rašo NYT.
NYT teigia, kad M.Moralesas nėra vienintelis privatus rangovas ginklų tiekimo Ukrainai rinkoje. Jo konkurentai tvirtina, kad jo ryšiai su Pentagonu suteikia jam „nesąžiningų pranašumų“. Keli Rytų Europos ginklų pardavėjai skundėsi, kad dėl to, jog M.Moralesas gauna pinigų iš Vašingtono, jis gali sau leisti mokėti daugiau nei jo konkurentai.
