Neaišku, ar opijaus aguonų auginimo nuosmukis turėtų būti siejamas su Vyriausybės veiksmais, ar su prastomis oro sąlygomis, praneša Laisvosios Europos radijas.
Afganistano pareigūnai linkę akcentuoti kovos su narkotikų plantintojų tinklu suvaržymus. Su kvaišalais kovojančios ministerijos vadovas Khodaidadas yra įsitikinęs, jog narkotikų prekyba yra tarptautinė problema, kurią generuoja vakarietiška paklausa. Anot jo, Afganistano Vyriausybė neturi pakankamai išteklių šiam tinklui pažaboti.
„Biudžete nėra pakankamai pinigų kovai su narkotikų verslu, – pažymėjo Khodaidadas. – Problemą turi spręsti tarptautinė bendruomenė.“
Šios kalbos leidžia daryti išvadą, jog tarptautiniai partneriai nepasitiki Kabulu ir jam savo pinigų problemai spręsti nepatiki. Afganistane kovojančių valstybių vyriausybės narkotikų problemai skirtus pinigus yra linkusios naudoti savarankiškai.
Khodaidadas daugiausia pastangų deda į pokalbius. Ministras keliauja po šalį ir mėgina įtikinti bendruomenių vadovus stoti į kovą su aguonų auginimu.
Ministras pažymi, jog ši strategija atnešė naudos Nangaharo ir Vardako provincijose, kur aguonos nebeauginamos. Vyriausybė visapusiškai padėjo ūkininkams persiorientuoti prie obuolių, kroko auginimo ir realizavimo.
Khodaidado duomenimis, 18 iš 34 provincijų aguonų nebeaugina. Kita vertus, net trylikoje provincijų, kurios vis dar valdomos sukilėlių, aguonos auginamos visur, o narkotikai parduodami prie pat valstybinių institucijų.
Ministro įsitikinimu, tarptautinės pajėgos privalo smogti narkotikų gamintojų laboratorijoms, transporto padaliniams. Jei ne, „Afganistanas augins vis daugiau narkotinių medžiagų“.
Heroino prekyba tarptautinėms pajėgoms Afganistane kelia tiesioginę grėsmę. Afganistano narkotikų verslo apimtis siekia 4 milijardus dolerių. 100– 00 milijonų dolerių atitenka Talibano sukilėliams.
Tarptautinių pajėgų Afganistane atstovas generolas Richardas Blachette tvirtina, jog šie pinigai sudaro mirtiną ryšį tarp sukilėlių ir narkotikų prekybos.
Ministro įsitikinimu, tarptautinės pajėgos privalo smogti narkotikų gamintojų laboratorijoms, transporto padaliniams. Jei ne, Afganistanas augins vis daugiau narkotinių medžiagų.
„Šiais pinigais vėliau žudomi mūsų vyrai, – teigia Blanchette. – Turime užkirsti šių pinigų judėjimo kanalus.“
Deja, tarptautinės pajėgos nelinkusios prieš narkotikų tinklą rengti tiesioginių išpuolių. Baiminamasi, jos tokie išpuoliai reikštų atakas iš aguonų augintojų ir Talibano pusės.
Aguonų auginimas tapo itin svarbia ekonomikos dalimi tokiose vietovėse kaip pietinė Helmando provincija. Aguonų augintojai daug investavo į būtiną infrastruktūrą – šulinius ir irigacines sistemas. Investicijos turi atsipirkti, didelės šeimos turi būti pamaitintos, o iš grudų auginimo pakankamai neuždirbsi.
„Nuimant derlių vyrai iš mūšio lauko grįžta į laukus. Šiuo metų laiku žymiai sumažėja neramumų ir incidentų“, – pasakojo britų pareigūnas.
Turint omenyje visa tai, nesunku suprati, kodėl spalį NATO gynybos ministrų susitikime Budapešte buvo apsiribota pažadais. Dėl jokių konkrečių veiksmų prieš narkotikų verslą susitarta nebuvo. Netgi britai, pagrindiniai kovotojai Helmande, prieštarauja griežtų veiksmų strategijai.
Blanchette akcentuoja ir tarptautinės teisės suvaržymus, kurie neleidžia imtis karo veiksmų prieš civilius. Narkotikų prekeivis yra civilis, todėl prieš jį negalima naudoti jėgos.
