Didžioji mįslė beveik įminta: kas užims svarbiausius ES postus ir kas liks G.Landsbergiui?

Pasak straipsnio, tikėtina, kad Europos Komisijos pirmininkės postą antrą kadenciją iš eilės užims vokietė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininko kėdė atiteks – portugalui Antonio Costa, Europos Parlamento vadovės pareigas tęs maltietė Roberta Metsola, o užsienio politikos vadove gali tapti – estų premjerė Kaja Kallas.

Aštuoni Europos pareigūnai ir diplomatai, kalbėję su „Politico“ žurnalistais pažymėjo, kad, nors niekas dar nėra tvirtai nustatyta, tikimasi, kad susitarimas bus pasiektas iki neoficialios vakarienės, kuri numatyta birželio 17 d.

„Pabelskite į medį, bet šį kartą viskas gali vykti palyginti greitai“, – teigė vienas ES pareigūnas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės.

Tačiau oficialus susitarimas dėl postų tikriausiai nebus pasiektas iki birželio 27-28 d. įvyksiančio naujo Europos Vadovų Tarybos susitikimo.

Pažymima, kad karo Ukrainoje kontekste ir galimo buvusio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus po lapkritį įvyksiančių JAV rinkimų scenarijaus atveju, Europa negali sau leisti vidinių barnių ir aukoti stabilumą, pabrėžė šaltiniai.

Anot pašnekovų, šiuo metu tvyro tam tikras optimizmas dėl terminų, kurį iš dalies sąlygoja tai, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas turės nedaug erdvės savo įprastiniams „didžiojo trikdytojo“ triukams. Negana to, po triuškinamo pralaimėjimo prieš kraštutinius dešiniuosius per ES rinkimus, Prancūzijos vadovo derybinė galia Briuselyje sumenko, o ir jo dėmesys dabar nukreiptas į pirmalaikius rinkimus, kuriuos jis sušaukė šalyje.

„AP“/„Scanpix“/Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

„Greitas diplomatinis susibūrimas aplink „Didįjį ketvertą“ smarkiai skiriasi nuo lūkesčių prieš Europos Parlamento rinkimus, kai Briuselyje sklandė gandai, kad E.Macronas svarsto alternatyvas U.von der Leyen“, – rašo „Politico“.

Diplomatai žurnalistams nurodė, kad jaučiamas optimizmas verčia sunerimti, kad įvykiai pasuks kita linkme: „Kuo daugiau optimizmo girdžiu, tuo labiau nervinuosi“.

Straipsnio autorių nuomone, U.von der Leyen postą gali padėti išsaugoti tokie veiksniai kaip, kad stipriausia Europos liaudies partijos pozicija po Europos Parlamento rinkimų, E.Macrono susitelkimas į politinius neramumus Prancūzijos viduje, todėl manoma, kad „žemyno lyderiai beveik neabejotinai ją išstums į priekį“.

„Ji yra jų pagrindinė kandidatė, jie yra didžiausia partija. Ji bus pirmoji“, – pridūrė diplomatiniai šaltiniai.

Tačiau vienas pašnekovas išreiškė įstikinimą, kad dar galima sulaukti netikėtumų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ursula Von Der Leyen

U.von de Leyen reikia 361 Europos Parlamento nario balso, kad būtų patvirtinta antroji penkerių metų kadencija. Nors jos dabartinė koalicija laimėjo 400 vietų, partijos pareigūnai spėja, kad bent 10 proc. gali nebalsuoti už dabartinę vadovę, todėl ji gali negauti daugumos balsų.

Gali pakenkti teisinės problemos

Socialistai, antra pagal dydį Europos Parlamento frakcija ir pagrindinė dabartinės centristų koalicijos dalis, siekia vadovauti Europos Vadovų Tarybai, atstovaujančiai 27 Europos Sąjungos valstybėms narėms.

„A.Costa yra akivaizdus lyderis kovoje dėl galimybės pakeisti dabartinį Europos Vadovų Tarybos pirmininką Charles'į Michelį, todėl diplomatai jau spėlioja, kas taptų jo personalo vadovu, jei jis užimtų šį postą“, – pažymėjo „Politico“.

Tikėtina, kad A.Costo kandidatūrą dar gali apsunkinti jo teisinės problemos: praėjusį lapkritį jis atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų po to, kai prokurorai jį įvardijo kaip oficialų įtariamąjį plataus masto tyrime dėl piktnaudžiavimo įtaka.

„AP“/„Scanpix“/Buvęs Portugalijos premjeras António Costa

Praėjus aštuoniems mėnesiams, byla tebėra užantspauduota, o paslaptis išlieka.

Jokie kaltinimai A.Costa nebuvo pateikti, tačiau prokurorai nenutraukė tyrimo dėl buvusio ministro pirmininko.

Žurnalistai išskyrė, kad jo teisines bėdas gali užakcentuoti šiauriečiai, siekiantys padidinti socialistės Danijos ministrės pirmininkės Mette Frederiksen, kurios pavardė jau kelis mėnesius sklando pokalbiuose Briuselio burbule, kandidatūrą.

Įpėdinė ar įpėdinis J.Borreliui?

Renkantis įpėdinį ar įpėdinę Europos Sąjungos diplomatijos vadovui Josepui Borrelliui, į postą taikosi Estijos ministrė pirmininkė K.Kajas, liberalė ir nacionalinė lyderė. Manoma, kad jos kadidatūra galėtų tapti idealiausiu pasirinkimu.

„Prieš Europos Parlamento rinkimus ES šalys, nesusidūrusios su Rusijos agresija, skeptiškai vertino jos tvirtą antikremlišką poziciją. Kai kurie Vakarų šalių vadovai baiminosi, kad K.Kallas gali sutelkti dėmesį tik į Rusiją ir neskirti pakankamai dėmesio kitiems regionams, ypač Artimiesiems Rytams ir Afrikai“, – rašo „Politico“.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Estijos premjerė Kaja Kallas

Teigiama, kad vėliau šis pasipriešinimas atslūgo.

Manoma, kad lengviausia iš keturių kandidatūrų bus suteikti dar vieną dvejų su puse metų kadenciją dabartinei Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai, kuri priklauso Europos liaudies partijai, tačiau galutinis sprendimas liieka paties parlamento, o ne Europos Sąjungos vadovų rankose.

Kas liks G.Landsbergiui?

Lietuva dar nenusprendė, ką deleguos į Europos Komisiją, tačiau garsiausiai skamba valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pavardė. Premjerė Ingrida Šimonytė yra pareiškusi, kad neketina ir nenori siekti šio posto.

Skirmantas Lisauskas/ BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas trečiadienį Žinių radijui pareiškė, kad pagrindinis Lietuvos Vyriausybės kandidatas į Europos Komisijos (EK) narius yra užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis G.Lansbergis.

„Žinoma, kad planas A ir mūsų pagrindinis variantas yra Gabrielius Landsbergis“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

Parlamentaro teigimu, dėl šios kandidatūros apsispręsta seniai, ir jos nėra atsisakyta.

„Man atrodo, kad Vyriausybė nuo to pasiūlymo ir pradės šitą dėlionę. Tikimės, kad viskas pavyks sėkmingai“, – teigė P.Saudargas.

Anot jo, visi kiti svarstymai, kad į šias pareigas galėtų pretenduoti premjerė Ingrida Šimonytė ar Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, yra išprovokuoti ir nebūtinai turi pagrindo.

Lietuvoje kandidatui į komisiją turi pritarti Vyriausybė, Seimas ir prezidentas, dėl visų kandidatūrų galiausiai dar spręs Europos Parlamentas. Prezidentūra kartoja, kad klausimas yra per daug ankstyvas.

Dabartinėje Europos Komisijoje iš Lietuvos dirba Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.

Prognozuojama, kad G.Landsbergis nepretenduoja tapti atsakingu už užsienio reikalus. Kalbama, kad G.Landsbergis galėtų tapti eurokomisaru, atsakingu už ES plėtrą.