JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Kanados ir renginio šeimininkės Japonijos valstybių bei vyriausybių vadovai susitinka kalnuotame ir retai apgyventame Isė Šimos regione, už maždaug 300 km į pietvakarius nuo Tokijo.
Ši grupė, įskaitant JAV prezidentą Baracką Obamą, kurio planuojamas istorinis vizitas atominį bombardavimą patyrusiame Hirošimos mieste gali nustelbti pačias derybas, ketvirtadienio rytą praleis Isė Dzingu – didžiuliame šventyklų komplekse, kuris yra vienas iš pagrindinių Japonijos šintoizmo dvasinių centrų.
Pagal šios animistinės religijos tradicijas šventovės statiniai nuolat atnaujinami, bet manoma, kad šis kompleksas toje pačioje vietoje gyvuoja jau ilgiau negu 2 000 metų.
Vis dėlto Japonijos premjero Shinzo Abe sprendimas pakviesti lyderius į tą šventyklą buvo vertinamas gana prieštaringai dėl jo nacionalistinio atspalvio.
Lyderiai taip pat bus supažindinti su Japonijoje plėtojamomis pažangiomis aplinką tausojančių automobilių technologijomis.
Stringanti pasaulio ekonomika tikriausiai bus pagrindinė tema per oficialias derybas, kurios prasidės po pietų. Tikėtina, kad išliks nesutarimų svarstant, ar pasaulis turėtų skatinti vartojimą, ar labiau taupyti, tęsiantis dabartiniam sąstingiui. Japonija ir Vokietija šiuo klausimu laikosi priešingų pozicijų.
Kinija, antroji didžiausia pasaulio ekonomika, šiame susitikime nedalyvaus, bet jos politika tikriausiai bus svarbi diskusijų tema.
Japonija ir JAV stengiasi užsitikrinti didesnį palaikymą savo pastangoms suvaržyti vis labiau kategoriškai Pekino reiškiamas teises į teritorijas Pietų Kinijos jūroje.
G-7 taip pat diskutuos apie pabėgėlių krizę ir islamo terorizmą, o Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as tikriausiai stengsis pabrėžti tas problemas po to, kai jo šalis pastaruoju metu dukart tapo brutalių džihadistų atakų taikiniu.
Po derybų B.Obama išvyks į Hirošimą ir taps pirmuoju pareigas einančiu JAV lyderiu, apsilankysiančiu tame mieste.
Prieš šį susitikimą visoje Japonijoje buvo sugriežtintos saugumo priemonės: traukinių stotyse ir keltų terminaluose budėjo tūkstančiai papildomų policijos pareigūnų.
Tokijas pabrėžė sieksiantis užkirsti kelią bet kokioms atakoms, atsižvelgdamas į išpuolius, nuo kurių per kelis pastaruosius mėnesius nukentėjo Paryžius ir Briuselis.
Sostinės ir susitikimo vietos traukinių bei metropoliteno stotyse šiukšlių konteineriai buvo pašalinti arba užrakinti, o bagažo saugojimo kameros – užblokuotos. Pareigūnai žadėjo skirti ypatingą dėmesį „minkštiems taikiniams“, tokiems kaip teatrai ir stadionai.
Artėjant kitą mėnesį Jungtinėje Karalystėje vyksiančiam referendumui dėl klausimo, ar šalis turi likti Europos Sąjungos nare, neabejotina, kad šalies pasitraukimo iš Bendrijos („Brexit“) scenarijus bus vienas iš pagrindinių klausimų per G-7 diskusijas. Ekonomistai perspėja, kad toks žingsnis galėtų smarkiai sutrikdyti pasaulio ekonomiką.
Po šių derybų B.Obama išvyks į Hirošimą ir taps pirmuoju pareigas einančiu JAV lyderiu, apsilankysiančiu tame mieste, kuris 1945 metų rugpjūčio 6-ąją tapo pirmojo pasaulyje atominio bombardavimo taikiniu.
B.Obama atvyko į Japoniją po kelias dienas trukusio vizito Vietname, kur jis ragino komunistinius vadovus užtikrinti žmogaus teisių laikymąsi ir atsisakyti autoritarinio valdymo.
>>>
Didysis septynetas (G-7) turi užimti „aiškią ir griežtą“ poziciją dėl kontroversiškų Kinijos jūrinių pretenzijų ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, ketvirtadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Kalbėdamas G-7 viršūnių susitikimo Japonijoje kuluaruose, D.Tuskas įspėjo, kad turtingųjų pasaulio valstybių klubo patikimumui iškilo grėsmė.
„Mūsų patikimumo Didžiajame septynete išbandymas yra mūsų gebėjimas ginti mums visiems bendras vertybes“, – sakė jis žurnalistams.
„Šis išbandymas bus išlaikytas tik tuo atveju, jei užimsime aiškią ir griežtą poziciją visais čia svarstomais klausimais. Ypač turiu galvoje jūrų saugumo, Pietų ir Rytų Kinijos jūrų bei Rusijos ir Ukrainos problemas“, – sakė D.Tuskas.
„Šiandien nepakanka tik tikėti bendromis vertybėmis. Turime būti pasirengę ir jas ginti“, – pridūrė jis.
Pekinas supykdė kai kurias savo kaimynes Pietryčių Azijoje, tarp jų Filipinus ir Vietnamą, pareiškęs teises į beveik visą Pietų Kinijos jūros teritoriją. Jis taip pat yra įsivėlęs į kivirčą su Japonija dėl negyvenamų salelių Rytų Kinijos jūroje.
Reikšdamas teritorines pretenzijas, Pekinas, kuris grasina esant reikalui panaudoti jėgą savo teisėms apginti, kursto platesnį susirūpinimą dėl augančios Kinijos galios regione.
„G-7 politika aiški: bet kokios jūrinės ar teritorinės pretenzijos turi būti grindžiamos tarptautine teise ir bet kokie teritoriniai ginčai turi būti sprendžiami taikiomis priemonėmis“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
„Vienašališki veiksmai ir jėgos ar prievartos naudojimas nepriimtini“, – pabrėžė jis.
Konfrontacija tarp Rusijos ir Ukrainos kilo dėl 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir jos paramos prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje.
Dėl šios krizės Rusijos ir Vakarų santykiai pašlijo labiausiai nuo Šaltojo karo laikų, o Maskva sulaukė sankcijų.
„Europos Sąjunga ir visas G-7 toliau mano, kad šią krizę galima išspręsti tik griežtai laikantis tarptautinės teisės, ypač teisinės prievolės gerbti Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę“, – sakė D.Tuskas.
Jis pridūrė, kad pažanga įgyvendinant Minsko taikos susitarimus, kurie buvo pasirašyti siekiant išspręsti šią krizę, yra lėta.
„Noriu aiškiai pasakyti, kad mūsų pozicija Rusijos atžvilgiu, įskaitant ekonomines sankcijas, nesikeis, kol nebus iki galo įgyvendinti Minsko susitarimai“, – pabrėžė D.Tuskas.
„Deja, įgyvendinant Minsko susitarimus padaryta gerokai mažesnė pažanga nei tikėjomės prieš metus“, – pridūrė jis.