Jungtinių Tautų ekspertai sako, kad, nors Jungtinė Karalystė yra viena labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių šalių ir patenka į didžiausių ekonomikų penketą, o Londonas – vienas svarbiausių pasaulio miestų, atliktas tyrimas rodo, kad vienas iš keturių šalyje gyvenančių žmonių gyvena skurde. Be to, daugiau nei 1,5 mln. žmonių balansuoja ties skurdo riba, o tokios sąlygos žmogų gali paskatinti įvykdyti nusikaltimą. Todėl, pasak Jungtinių Tautų ekspertų, skurdo problema šalyje išties labai didelė.
„Man rūpėjo suprasti, ką vyriausybė apie tai mano ir ką ji dėl to daro. Ir aš pamačiau, kad ji laikosi neigimo politikos: jai tai neatrodo problema, sako, kad įdarbinimo sistema veikia puikiai, ir tai neva padeda išvengti skurdo. Tačiau pagrindinis dalykas – kad labiausiai žmonės skundžiasi tuo, kaip gerovės politika įgyvendama. Pavyzdžiui, 12 savaičių turi laukti, kol gausi pašalpą, o tai žmones, kurie jau ir taip susiduria su sunkumais, stumia į didžiulę juodą skylę. Atsisakymas paskirstyti išmokas asmeniškai namų ūkiui, kelia pavojų, nes tokiu atveju moterys tampa priklausomos nuo vyrų gailestingumo, dėl to jos patiria didžiulį sielvartą, baimę ir yra nelaimingos. Sankcijos, taikomos tam tikru kariniu stiliumi ir tai sukelia baimę“, – pasakojo JTO atstovas Philipas Alstonas.
Ekspertas sako, kad jai didžiulį nerimą kelia socialinė sistema, taikoma mažai uždirbantiems, motinoms, neįgaliesiems ir vaikams. Be to, pabrėžia, kad Didžioji Britanija, palikdama Europos Sąjungą, socialiai pažeidžiamoms grupėms sukels dar didesnį nesaugumą ir neaiškumą, nes ekonomika gali susilpnėti.
„Jei dabartinė politika tęsis, labiausiai pakenks žmonėms, kurie gyvena skurde, jie yra pažeidžiamiausia grupė. Svarbus ir „Brexito“ kontekstas – dauguma stebėtojų sutinka, kad sprendimas palikti Europos Sąjungą paskatino susvetimėjimą, ekonominio ir socialinio nesaugumo jausmą, net ir tiems, kurie jį palaikė ir kuriems ta sistema nerūpėjo“, – sakė Ph.Alstonas.
Jungtinė Karalystė per 2008 metų krizę laikėsi taupymo programos ir mažino išlaidas, tarp jų ir socialiniam sektoriui. Finansavimas darbo ir pensijų departamentui, pasak eksperto, iki 2020 m. sumažės 40 proc.
