Milijonai voragyvių visoje šalyje iš laukų ir sodų kraustosi į gyvenamuosius namus bei šiurpina gyventojus. Labiausiai gąsdina vieni iš didžiausių Europos nariuotakojų – didieji namų vorai.
Paprastai šių nemalonių vabalų kojų ilgis siekia iki 10 cm., tačiau šalies gyventojai tvirtina namuose aptikę dar didesnių, 18 cm ilgio kojų savininkų, ropojančių sienomis ar įsitaisiusių kampuose. Šie vorai, kaip ir kiti, veisimuisi renkasi tamsias vietas, tad dažniausiai aptinkami už baldų bei vonios kambariuose.
Ekspertai tvirtina, kad turėti vorą namie – naudinga, mat jie sučiumpa infekcijas nešiojančias muses ir uodus.
Atsakydami į klausimą, kodėl didieji namų vorai taip dažnai pastebimi dieną ropojantys gerai matomose vietose, ekspertai tvirtina, kad ši rūšis kiek skiriasi nuo kitų. „Didieji namų vorai yra lyg vorų pasaulio auksaspalviai retriveriai. Jie „gėdijasi“ ir bijo žmonių mažiau nei jų giminaičiai“, – pranešime spaudai sakė arachonologas Chrisas Ayre‘as.
Puikiai atpažįstami iš ilgų kojų bei plaukuotų tamsių kūnų, didieji namų vorai gali įgelti panašiai stipriai kaip bitė. Kita vertus, ekspertai ramina, jog ši rūšis retai turi tokias stiprias „iltis“, kad sugebėtų pradurti žmogaus odą.
Atėjus rudeniui ir poravimosi metui didžiųjų namų vorų patelės paskui save palieka gijas patinams. Šie, paragavę gijų supranta – vorė tos pačios rūšies ir tinkama poravimuisi, ar ne. Susiporavę vorai dar keletą dienų būna kartu, tuomet patinas nustimpa ir būna suėstas patelės.
Puikiai atpažįstami iš ilgų kojų bei plaukuotų tamsių kūnų, didieji namų vorai gali įgelti panašiai stipriai, kaip bitė.
Kartu su milžiniškais, bet nepavojingais didžiaisiais namų vorais, pas žmones traukia ir nuodingiausi šalies nariuotakojai – našlės apsimetėlės. Pastaraisiais metais šios rūšies vorai pridarė daug žalos ir sužalojo ne vieną žmogų.
Ekspertai tvirtina per keletą pastarųjų metų vis dažniau gaunantys pranešimų apie našlių apsimetėlių pasirodymus žmonių namuose. Per pastaruosius 20 metų našlių apsimetėlių skaičius ženkliai išaugo, todėl žmonės vis dažniau susiduria su šia rūšimi.
Faktai apie vorus:
Vorai gali vaikščioti vandeniu ir kvėpuoti po juo
Paskirstę savo svorį aštuonioms kojoms, vorai išlaiko save virš vandens. Jų kūnas padengtas smulkiais plaukeliais, tarp kurių susidaręs deguonies sluoksnis padeda vorui išbūti po vandeniu net iki kelių valandų. Kai kurios vorų rūšys net gyvena po vandeniu. Tad nuleidus vorą į kanalizaciją jis netrukus gali parropoti atgal.
Prieš surydami grobį vorai jį paverčia skysčiu
Vorų mitybos procesas vadinamas „išoriniu virškinimu“. Vorų virškinamasis traktas sudarytas taip, kad gali priimti tik skysto pavidalo maistą. Panaudoję specialų „dantį“ grobio odos perdūrimui, vorai sušvirkščia į jį skrandžio sulčių. Palaukę, kol sumedžiotas laimikis virsta skysčiu, vorai jį tiesiog įsiurbia.
Per metus viso pasaulio vorai suėda tiek kilogramų vabzdžių, kiek sveria visi Didžiosios Britanijos gyventojai
Kadangi vartoja tik skystą maistą, vorai turi sugauti labai daug vabzdžių, kad išgyventų. Kiekvieno žmogaus namuose gyvenantis voras atsikrato visų į vidų patekusių skraidančių vabzdžių, o neretai ir kitų parazitų. Ekspertai tvirtina, kad turėti vorą namie – naudinga, mat jie sučiumpa infekcijas nešiojančias muses ir uodus.
Voratinkliai traukia statinį krūvį, kad priviliotų grobį
Vorų numegzti tinklai traukia elektros iškrovą, kurią skleidžia skraidantys vabzdžiai. Mosuodami sparnais vabzdžiai išskiria energiją, kuri atsimušusi nuo paviršių grįžta atgal ir įspėja vabzdį apie kelyje pasitaikiusią kliūtį. Vorai savo tinklus padengia specialiais klijais, sugeriančiais iškrovą ir neleidžiančiais vabzdžiui suprasti apie kliūtį. Kai skraiduolis suvokia priartėjęs prie tinklo, būna jau per vėlu.
Medžiodami vorai gali nušokti neįtikėtinai toli
Kai kurie vorai turi išskirtinę galimybę šokinėti. Itin stipriomis akimis pamatę grobį vorai gali nušokti iki 25 kartus ilgesnį atstumą nei jų pačių kūnas ir nustebinti auką netikėta ataka.
Vorai kanibalai
Vorai garsėja kanibalizmu. Šie šalia žmonių gyvenantys nariuotakojai dažnai įsliūkinę į kitų vorų numegztus tinklus suryja juos jų pačių namuose.
Vorai ėda vieni kitus sekso metu
Dauguma vorų patelių suvalgo savo partnerius po dauginimosi. Kai kurios vorės praleidžia su patinu keletą dienų, kad garantuotai būtų apvaisintos, o vorui išsekus nuo daugybės poravimosi aktų, jį suėda. Kitų rūšių patelės, pavyzdžiui, našlės apsimetėlės, negaišta laiko ir stiprinasi savo partneriu patinui atsitraukiant nuo patelės iškart po lytinio.
Vorai neturi penio
Vorai, skirtingai nei dauguma kitų vabzdžių, neturi penio ir poruojasi naudodamiesi ant galvų esančiomis išaugomis. Ant patinų galvų esančios išaugos – didesnės ir suformuotos panašiai kaip švirkštai. Jie poruojasi „perkeldami“ spermos maišelį į patelės kūną, tuo pačių priekinėmis kojomis prilaikydami patelės iltis taip, jog ši nekirstų ir neužmuštų. Patelė savo kūne vieno patino spermatozoidus gali išlaikyti iki dviejų metų.
Kai kurie vorai augina palikuonis burnoje
Vorai sudeda savo kiaušinėlius į specialius maišelius, kurių dydis ir forma skiriasi priklausomai nuo rūšies. Ilgakojo voro patelė palikuonių maišelį saugo tarp gigantiškų savo pačios žandikaulių. Motinos burnoje voriukai lieka ne tik kai išsirita, bet ir kol subręsta. Vorė vaikus į platųjį pasaulį paleidžia tik tuomet, kai šie subręsta, išsineria ir sutvirtėja jų egzoskeletas.
