„Esu labai nuliūdusi“, – sakė iš Varšuvos į Britaniją aplankyti draugų atvykusi 51 metų Anna Koziolek.
Jai „Brexit“ reiškia uždarytus vartus į geresnį gyvenimą: „Bus sunkiau čia atvykti ir dirbti. Viskas bus sunkiau. Ką mes uždirbame – to negana geresniam gyvenimui. Mums reikia dirbti užsienyje.“
Jos vyras Adamas Koziolekas sakė manantis, kad po išstojimo Lenkija taps vargingesnė, nes ES praras finansinę turtingos narės paramą.
2004 metais Lenkijai tapus ES nare, lenkai plūstelėjo į Didžiąją Britaniją, kur uždirbo gerokai daugiau, nei, manoma, kada nors būtų galėję pasvajoti tiek uždirbti namuose.
Ekspertų teigimu, Britanijoje turėtų būti 850 tūkst.–1 mln. lenkų – tokios didelės lenkų diasporos nėra nė vienoje ES šalyje. Daugybė šeimų susikūrė sau naują gyvenimą ir visiškai neturi noro grįžti namo.
Nemažos dalies emigrantų giminės Lenkijoje yra priklausomos nuo geriau uždirbančių giminaičių paramos.
Varšuvoje įsikūrusio instituto, kuris nagrinėja šį klausimą, direktorius Jacekas Kucharczykas teigė, kad nežinomybės ir nerimo lygis yra didesnis, nei tikėjosi didžiausi pesimistai.
Anot jo, tai susiję su faktu, kad Didžiosios Britanijos valdžia ES piliečius, taip pat ir lenkus, laiko derybų korta derantis su ES.
Kol kas kalbama, jog iki 2019-ųjų durys atvykėliams nebus užvertos, tačiau neaišku, kas bus po to.
De Montforto universiteto Lesteryje atstovai neseniai lankėsi Varšuvoje, kur patikino, kad studentai iš šios šalies ir toliau bus laukiami Didžiojoje Britanijoje, nepaisant išstojimo iš ES.
Tuo metu studentai teigė, kad po balsavimo dėl išstojimo pasijutę nereikalingi, ir liūdėjo, kad negalės studijuoti Britanijoje.
