Tiek Rusija, tiek NATO pastaraisiais metais plečia karinius pajėgumus Rytų Europoje. Po Krymo aneksijos ir įsiplieskus karui Rytų Ukrainoje abiejose pusėse pradėta kalbėti apie naujos, Šaltojo karo laikus primenančios karinės konfrontacijos grėsmę.
Rusijai šioje strateginėje dėlionėje labai svarbi figūra – Kaliningrado sritis, įsispraudusi tarp NATO narių Lenkijos ir Lietuvos bei leidžianti Kremliui projektuoti karinę galią Aljanso šiaurės rytuose.
„Reuters“ žurnalistė čia birželio pabaigoje praleido tris dienas ir aptiko daug įrodymų, kad Rusija Kaliningrade sparčiai stiprinasi.
Aplinkinių šalių nerimas
Iš uosto karinė technika sunkvežimiais pasiekia bazes toliau nuo kranto, į sritį lėktuvais atskrenda vis daugiau kariškių, stiprinamas bazių saugumas.
Aišku, plika akimi paprastas žurnalistas daug nepamatys. Regione apstu vietų, į kurias specialių leidimų neturintys užsieniečiai įžengti negali, o Rusijos gynybos ministerija klausimus apie karinę veiklą Kaliningrade neatsakinėja.
Kremlius tvirtina, kad yra priverstas reaguoti į tai, kad Aljansas neva artėja prie Rusijos sienų.
Tačiau „Reuters“ reporterės pamatyti vaizdai, regis, sutapo su daugelio karinių analitikų ir Vakarų diplomatų perspėjimais, kad Rusija rengiasi Kaliningrade dislokuoti naujas raketas ir pastatyti priešlėktuvinės gynybos sistemų tinklą.
Rusų karinių pajėgumų didinimas neabejotinai bus svarbi tema per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje, kuris startuoja jau penktadienį. Pats Kremlius tvirtina, kad yra priverstas reaguoti į tai, kad Aljansas neva artėja prie Rusijos sienų.
„Kas dėl grėsmių Kaliningrade, iš tiesų galime kalbėti apie pastarosiomis dienomis padidėjusią Rusijos agresiją, – „Reuters“ teigė Lenkijos gynybos minisras Antonis Macierewiczius. – Tos grėsmės labai svarbios ir pavojingos“.
Negaili lėšų karinėms reikmėms
Kaliningrado sritį Sovietų Sąjunga, o tada – ir Rusija, po Antrojo pasaulinio karo perėmė iš vokiečių, kai užėmė Prūsijos uostą Kionigsbergą.
Per karą miestas buvo kone sulygintas su žeme, jame likę vokiečiai – išvaryti, o Kionigsbergas prijungtas prie Sovietų Sąjungos. 1946 metais miestas pervadintas Kaliningradu, o po 1991-ųjų, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, sritis tapo Rusijos eksklavu – sausumos sienos su pagrindine šalies dalimi šis regionas neturi.
Anot NATO strategų, Rusija Kaliningradą naudoja svarbaus A2/AD („Anti-access and area denial“) faktoriaus vystymui. Tokia koncepcija yra atgrasymo priemonė prieš priešą, kad jam būtų pernelyg rizikinga dislokuoti pajėgas teritorijoje, kurią gina.
Rusijos tikslas – kad NATO aviacijai būtų kuo sudėtingiau prireikus pasiekti tris Baltijos valstybes ir maždaug trečdalį Lenkijos teritorijos šalies šiaurėje.
Rusijos tikslas – strateginis raketų „žemė-oras“ išdėstymas taip, kad NATO aviacijai būtų kuo sudėtingiau prireikus pasiekti tris Baltijos valstybes ir maždaug trečdalį Lenkijos teritorijos šalies šiaurėje.
Baltijos šalyse baiminamasi, kad jas gali užimti Rusija. Tuo metu Maskva, žinoma, neigia tokius ketinimus ir tikina savo karinius pajėgumus Kaliningrade didinanti todėl, kad NATO taip pat elgiasi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Rusija savo strategiją tikrai tęs – procesas centralizuotas ir gerai koordinuojamas. O tiems pajėgumams Kaliningrade rusai skiria be galo didelius finansinius išteklius. Klausimas, kam viso to reikia?“ – klausė vienas ES diplomatas.
Plečiama infrastruktūra
Intensyviausios statybos, kaip rašo „Reuters“, vykdomos radarų stotyje „Pionersky“ Kaliningrado šiaurinėje pakrantėje. Pats radaras, dengiantis visą Europą ir įspėjantis apie oro ataką, pradėjo veikti 2014 metais.
O dabar kariškiai plečia infrastruktūrą aplink stotį. Į bazę kasdien vyksta sunkvežimiai su smėliu ir žvyru, čia pat – ekskavatoriai, daugybė statybininkų.
„Šis objektas Rusijai yra strateginės svarbos, todėl čia daug dirbama“, – teigė vienas radarų stotyje dislokuotas kariškis.
Rusijos federalinės agentūros specialiosioms statyboms, kuri prižiūri ir vykdo kariuomenei skirtus projektus, svetainėje skelbiama, kad aplink „Pionersky“ radarų stotį statomi barakai kariams, valgyklos, medicinos punktas, gaisrinė, laisvalaikio klubas, patalpos sportavimui.
Kariškiai vis aktyvesni ir pagrindiniame srities mieste Kaliningrade. Čia iš uosto karinės dalies į objektus visoje srityje kasdien zuja kariniai sunkvežimiai, gabenantys, pavyzdžiui, artilerijos šovinius. Čia atvyksta vis nauji jūrininkai.
Savo ruožtu prie Svetlo miesto ką tik atnaujintas stebėjimo bokštas. Aplink jį iškirsta dalis miško – kad būtų geriau matomos apylinkės. „Reuters“ šaltinių teigimu, stebėjimo bokštas prie Svetlo – svarbi grandinės, saugančios Rusijos Baltijos laivyno ginklų arsenalą, dalis.
Kalbos apie kokybę
Galiausiai „Reuters“ šaltiniai, susiję su Rusijos kariuomene, teigia, kad Kremlius per artimiausius dvejus ar trejus metus Kaliningrade greičiausiai dislokuos balistines raketas „Iskander-M“. Maskva tai esą neabejotinai pateiktų kaip atsaką NATO neva vykdomam eskalavimui.
Prie Svetlo miesto ką tik atnaujintas stebėjimo bokštas. Aplink jį iškirsta dalis miško – kad būtų geriau matomos apylinkės.
Nors „Reuters“ žurnalistė, lankydamasi šioje Rusijos srityje, nepamatė jokių ženklų, kad būtų ruošiamasi dislokuoti raketas, vienas jos šaltinis teigė, jog visa reikalinga infrastruktūra laivyno bazėje Baltijsko uoste jau parengta.
Anot Kaliningrade dirbančio analitiko Vladimiro Abramovo, Maskva planuoja ne užtvindyti sritį kariais ir karine galia, o modernizuoti karinę infrastruktūrą: „Sparčiai gerinama kokybė, o ne kiekybė. Mūsų generalinis štabas supranta, kad būtų kvaila čia dislokuoti daug karių“.
Su karinių pajėgumų kokybės gerinimu greičiausiai siejamas ir apžvalgininkus birželio pabaigoje nustebinęs gynybos ministro Sergejaus Šoigu sprendimas atleisti iš pareigų per 50 Rusijos Baltijos laivyno karininkų, įskaitant patį laivyno vadą.
Nors yra nuomonių, kad tai liudija Rusijos ruošimąsi agresijai, pačioje Maskvoje linkstama prie versijos, kad Gynybos ministerijos tikrintojai Kaliningrade iš tiesų išvydo didžiulę korupciją, trukdančią laivynui pasiekti tinkamą parengtį.
