Taikiklyje – Lietuva
Devynerius metus Valstybės saugumo departamentui (VSD) vadovaujantis Darius Jauniškis perspėja: „Režimas nori sugrąžinti Rusijos imperiją. Tai apima ir Baltijos šalis, Ukrainą bei Lenkiją. V.Putinas taip pat taikosi į dalį Suomijos.“
VSD ataskaitoje teigiama, kad Rusija ruošiasi ilgai konfrontacijai su NATO, ypač dėl bandymų destabilizuoti Vakarų visuomenes ir pakirsti paramą Ukrainai.
„Šiam tikslui V.Putinas naudoja visas savo žvalgybos tarnybų priemones, įskaitant sabotažą prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus, poveikį viešajai nuomonei ir agentų verbavimą per „Telegram“, – aiškina D.Jauniškis.
Maskva taip pat bando sužlugdyti Vokietijos brigados įsikūrimą Lietuvoje pasitelkdama klastotes. Pavyzdžiui, skleidžiama informacija, kad „vokiečių kareiviai prievartauja moteris ir nori okupuoti Lietuvą“, rašo „Die Welt“. Kaip pastebi D.Jauniškis, Rusija aktyviai trukdo šiam projektui, o Lietuvos saugumo tarnybos palaiko ryšius su Vokietijos kolegomis, kad tam pasipriešintų.
Baltijos regionas yra rizikos zona
Rusijos klausimų ekspertas Gerhardas Mangottas pažymi, kad Baltijos jūra yra potenciali konfrontacijos zona: „Rusijos karo lėktuvai dažnai išjungia savo atsakiklius, o tai verčia NATO naikintuvus kilti į orą ir juos perimti. Dėl to gali kilti netikrų incidentų, kurie, nors ir nesukelia karo, gali sukelti selektyvią konfrontaciją.“
Daugiausia dėmesio skiriama dviem vietoms – Narvai Estijoje, kur 95 proc. gyventojų yra etniniai rusai, ir Suvalkų koridoriui, kuris galėtų tapti maršrutu, jungiančiu Rusijos pajėgas Kaliningrade su Baltarusija.
Kada V.Putinas gali imtis veiksmų?
„Netikiu, kad per artimiausius septynerius ar dešimt metų Rusija ginklu užpuls NATO šalis. Jos kariniai pajėgumai šiuo metu yra susilpnėję“, – mano G.Mangottas.
Jis priduria, kad NATO plėtrą, ypač 2008 m. pažadėtą narystę Ukrainai, Rusijos elitas suvokė kaip grėsmę.
Knygos „V.Putino ataka prieš Vokietiją“ autorius Arndtas Freytagas von Loringhovenas mano, kad Rusija tapo daug pavojingesnė nei vėlyvoji SSRS. Jis pabrėžia, kad svarbu aktyviai kovoti su dezinformacija. Prancūzija ir Švedija rodo veiksmingo priešinimosi Rusijos įtakai pavyzdį: jos kuria darbo grupes, skelbia už dezinformaciją atsakingų asmenų pavardes ir blokuoja kanalus.
2022 m. Švedija įsteigė Psichologinės gynybos agentūrą, o Prancūzija – agentūrą „Viginum“, reaguodama į Rusijos kišimąsi per 2017 m. prezidento rinkimus.
Ekspertų teigimu, Europos šalys turėtų būti pasirengusios aktyviau kovoti su Rusijos įtaka. Tai apima tiek operatyvinį reagavimą į grėsmes, tiek strateginį informacinio ir kibernetinio saugumo stiprinimą.
V.Putino grasinimai Vakarams
Neseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino Didžiajai Britanijai ir JAV karu, atsakydamas į tikėtiną leidimą Ukrainai smogti Rusijai tolimojo nuotolio raketomis. Pasak jo, šis žingsnis „iš esmės pakeistų patį konflikto pobūdį“ ir priverstų Maskvą atsakyti.
15min primena, kad savaitgali paskelbta, jog JAV leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas ATACMS Rusijos teritorijoje be anksčiau galiojusių ribojimų.
„Tiesa, prezidento Joe Bideno sprendimo aprėptis nėra aiški“, – sako politologas Linas Kojala. Pirminiu taikiniu, tikėtina, bus netoli Kursko sutelktos Rusijos ir Šiaurės Korėjos pajėgos. Ar liks kokių nors geografinių suvaržymų, neaišku, pastebi politologas.
„Būtent Šiaurės Korėjos įsitraukimas į karą tapo svarbia paskata pagaliau peržengti iki šiol galiojusią raudoną liniją. Tikėtina, kad šis sprendimas atriš rankas ir britiškų bei prancūziškų „Storm Shadow“ bei SCALP naudojimui. Europos šalys be JAV lyderystės savarankiškai tokius sprendimus priimti vengia“, – sako L.Kojala.
