Ji skiria Vakarų Kranto okupuotas teritorijas nuo Izraelio (jei kas žino, apie ką kalbame, iškart užbėgsiu jūsų mintims už akių – ne, ta siena nėra pastatyta ant galimų 1967 m. sienų ar net ne ant „žaliosios juostos“ (angl. the green line)).
Dažniau ši siena vadinama apartheido išraiška, o mūsų Aidos stovykloje siena puikuojasi keliasdešimt metrų nuo pabėgėlių namų.
Norisi plačiau ir aiškiau pasikalbėti apie tą sieną, net suvokiant, kad ji yra tik viena iš išraiškų, o gal ir įrankių, įgalinančių okupacinę valdžią lengviau kontroliuoti ir varžyti judėjimo laisvę.
Kada ir kaip atsirado siena/sienos?
2000 m. žlugus Oslo taikos deryboms prasidėjo antrasis palestiniečių sukilimas prieš okupaciją (Intifada). Iki šio sukilimo pabaigos 2005 m. žuvo apie 3000 palestiniečių ir 1000 izraeliečių, taip pat 64 užsienio šalių piliečiai.
Oficialus paaiškinimas, tikęs ir tarptautinei bendruomenei dėl sienos statymo buvo toks – dėl padidėjusio smurto ir dažnų atakų. Buvo garsiai kalbama apie tai, kad siena Izraelį išgelbės nuo smurto. Daugelis priežasčių, visgi, nebuvo įvardinamos garsiai, viena iš jų – kaip stabdyti smurtą – buvo detalesni susitarimai su Palestinos autonomijos valdžia, liepiant jiems „savus teroristus“ patiems suiminėti ir kalinti.
Pirmi Izraelio vadovų raginimai statyti atskyrimo sieną prasidėjo jau 1992 m., šių raginimų rezultatai išryškėjo 1994 m., kai buvo pastatyta siena, visiškai izoliuojanti Gazos ruožą. 2000 m. buvo pastatyti pirmieji 74 sienos, skiriančios Vakarų Krantą nuo Izraelio, kilometrai. Dviem metais vėliau, 2002 m., birželio mėnesį Izraelio valdžia patvirtino planus statyti nenutrūkstamą sieną tarp Vakarų Kranto ir Izraelio.
Vakarų Krantą atskiriančios sienos aukščiausios vietos siekia net 10 metrų. Pabaigta atskyrimo siena numatoma ilgesnė nei 800 km. Šiuo metu, įvairiais duomenimis, yra pastatyta tarp 600 ir 800 km.
Dažnai girdisi iš europiečių lūpų apie pirmą asociaciją šios aparthaidinės sienos su Berlyno siena.
Palyginkime: Berlyno siena buvo vos 3,6 metrų aukščio ir 155 km ilgio, o Vakarų Krantą atskiriančios sienos aukščiausios vietos siekia net 10 metrų. Pabaigta atskyrimo siena numatoma ilgesnė nei 800 km. Šiuo metu, įvairiais duomenimis, yra pastatyta tarp 600 ir 800 km.
Tik 25 proc. atskyrimo sienos statoma pagal žaliąją liniją (sieną tarp Vakarų Kranto ir Izraelio po 1948 m. karo), o likę 75 proc. sienos vingiuoja keistais vingiais, būtent tai šią sieną padaro dvigubai ilgesne nei žalioji linija. Statant sieną tokiu būdu Izraelis papildomai pasisavina 10 proc. Vakarų Kranto teritorijos ir stengiasi palikti kuo mažiau palestiniečių savo teritorijoje.
Ar siena legali?
2004 m. liepos mėnesį Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos prašymu, tyrė, ar ši siena yra legali remiantis tarptautinės teisės nuostatomis.
Teismo sprendimas nurodė, kad atskyrimo siena yra nelegali ir Izraelis privalo nedelsiant nutraukti šios sienos statybas, jau pastatytas sekcijas nugriauti, grąžinti statant sieną konfiskuotą turtą ir sumokėti kompensacijas palestiniečiams, nukentėjusiems dėl sienos statybos.
Itin daug šeimų buvo atskirtos didele betonine siena, o gauti leidimą įvažiuoti į Izraelio teritoriją aplankyti savo giminaičius gyvenančius už kelių dešimčių ar šimtų metrų yra labai sudėtinga, o dažnai net neįmanoma.
Teismas taip pat nurodė, kad visos valstybės yra įpareigotos nepripažinti šios sienos, neremti ir nepadėti palaikyti išlaikyti situacijos, susiklosčiusios dėl sienos statybos. Akivaizdu, kad Izraelis nepaisė šio sprendimo ir tęsė atskyrimo sienos statybas.
Kas liko už sienos?
Apartheidinė siena atskyrė dalį Rytų Jeruzalės, kurioje daugiausia gyvena palestiniečiai, šis atskyrimas reiškia, kad nuo jos pastatymo, staiga, šie palestiniečiai nebegyvo Jeruzalėje, o tapo Vakarų Kranto gyventojais.
Jei pamenate, minėjome apie Abudis miestelyje įsikūrusį universitetą, pavadinimu Al Quds (Jeruzalė), kuris nepajudėjo iš vietos, o po sienos statybos ėmė priklausyti kitai teritorijai.
Itin daug šeimų buvo atskirtos didele betonine siena, o gauti leidimą įvažiuoti į Izraelio teritoriją aplankyti savo giminaičius gyvenančius už kelių dešimčių ar šimtų metrų yra labai sudėtinga, o dažnai net neįmanoma.
Pabaigus statyti šią šmėklą – sieną – apie 200 tūkstančių palestiniečių gyvenančių/gyvenusių Rytų Jeruzalėje, bus visiškai atskirti nuo Vakarų Kranto. Iš jų taip pat planuojama atimti leidimus gyventi ir dirbti Izraelyje.
Šiuo metu palestiniečiai, gyvenantys Rytų Jeruzalėje, dažnai neturi Izraelio pilietybės – jie turi mėlynos spalvos asmens tapatybės korteles (Vakarų kranto gyventojai turi žalios spalvos identiškas korteles), kurios nurodo, kad šis asmuo nėra Izraelio pilietis ir jam tik suteikta teisė gyventi ir dirbti Izraelio teritorijoje. Kitaip tariant, tokia segregacija palengvina bet kuriuo metu dėl bet kokios priežasties atimti šiuos leidimus ir priversti žmogų kraustytis į izoliuotą Vakarų Krantą arba emigruoti.
Taip pat siena dažnai atskiria palestiniečių žemdirbių dirbamas žemes nuo jų namų – taip Izraelis sąmoningai nusavina žemes – pagrindinį palestiniečių pragyvenimo šaltinį. Taip pasisavinamos ne tik derlingos žemės, bet ir gėlo vandens šaltiniai, kurių ir taip labai trūksta šiame regione.
Apie 80 proc. vandens, ateinančio iš Vakarų Kranto gelmių, sunaudoja izraeliečiai, o likusią dalį „dosniai“ atiduoda tiems žmonėms, kurie virš to vandens gyvena.
Vanduo besąlygiškai yra kontroliuojamas Izraelio – kartą per savaitę atsukamas pripildyti vandens rezervuarus.
Jei važiuotumėte per okupuotas teritorijas, matytumėte juodas plastikines statines ant kiekvieno namo, išskyrus nausėdijose, kuriose žydi gėlės, mėlynuoja baseinai ir šviežias vanduo yra kasdienis džiaugsmas, absoliučiai priešingai nei palestiniečių namuose.
Įdomu tai, kad apie 80 proc. vandens, ateinančio iš Vakarų Kranto gelmių, sunaudoja izraeliečiai, o likusią dalį „dosniai“ atiduoda tiems žmonėms, kurie virš to vandens gyvena...
Sunku patikėti, o dar sunkiau išties suvokti tokią griaunamąją logiką, pamačius tokius kaimus, kurie visiškai apsupti sienos. Joje palikti du patikros punktai, visą parą kontroliuojami kariuomenės. Tokia kontrolė įgalina kareivius priimti autonominius sprendimus, kada uždaryti pravažiavimus, ką ir dėl kokių priežasčių praleisti, o ko ne.
Sienos pastatymas taip pat turi pasekmių Vakarų Kranto gyventojų sveikatai. Pasibaigus statyboms (kurių jau didžioji dalis yra įvykdyta), apie 130 tūkst. vaikų praras galimybę būti paskiepyti ir apie 100 tūkst. nėščių moterų, iš kurių apie 18 tūkst. yra padidintos rizikos nėštumai, praras galimybę pasinaudoti Izraelio ligoninių paslaugomis.
Apie trečdalis Vakarų Kranto kaimų kentės nuo sudėtingo sveikatos paslaugų prieinamumo. Pavyzdžiui, nuo Jeruzalės sienos atskirtuose miesteliuose Abudis ir al-Eizariya greitosios pagalbos automobilio kelionė iki artimiausios ligoninės jau prailgo nuo 10 iki 110 minučių.
Ekonomika ir siena: apribota judėjimo laisvė yra ne tik asmenims, bet ir prekėms. Vakarų Krantas Izraelio produkcijai yra itin svarbi rinka, milijonai šekelių kasmet keliauja iš palestiniečių kišenių perkant Izraelio atvežamas prekes į okupuotas teritorijas. Bepigu, kai importo ir eksporto kontrolė priklauso Izraeliui. Vakarų Kranto verslai (žemės ūkio produkcija) nebegali paprastai išvežti savo produktų, manoma, kad kasmet palestiniečiai praranda apie 200 milijonų JAV dolerių.
Sienos statymas ir išlaikymas kasmet atsieina milijonus JAV dolerių. Vėlgi, galima sakyti, bepigu, kai šie pinigai tikrąja ta žodžio prasme ir ateina iš JAV. Visas sienos statymo projektas vertinamas daugiau nei 2 milijardais JAV dolerių. Paranku leisti tokius didelius ir dar ne savo pinigus.
Mes turime kur išvažiuoti ir kaskart tai suvokus, atsveria sunki mintis, kad tūkstančiai žmonių – neturi.
Nuo ateinančių metų JAV padidino finansinę ir karinę paramą Izraeliui nuo 3 mlrd. JAV dolerių iki 5 mlrd., tuo tarpu Vakarų Krantui sumažino nuo 350 milijonų JAV dolerių iki 270 milijonų (kasmet). Turint omenyje, kad Vakarų Kranto ekonomika yra visiškai neįgali dėl Izraelio apribojimų, šie pinigai tenka tiesioginiam gyventojų išlaikymui.
Visas sienas kirtę – Linas, Loreta ir Mantas – pirmadienio ankstų rytą išvyko namo. Patikrinimus praėjo, tačiau grįžę namo rado raštelius apie tai, kad lagaminai buvo atidaryti ir tikrinti dar kartą. Kaži, ko ieškota?
Jonas dirba toliau su jaunaisiais filmų kūrėjais, montuodamas puikią nufilmuotą medžiagą. Po truputį matyti darbo vaisiai. Visi atsikvepia, tik post faktum suvokę, kokioje įtampoje teko gyventi ir dirbti pastarąsias dešimt dienų. Vėlgi, mes turime kur išvažiuoti ir kaskart tai suvokus, atsveria sunki mintis, kad tūkstančiai žmonių – neturi.
Smurtas Vakarų Krante vėl traukia viso pasaulio dėmesį. Žiniasklaidos pranešimuose dominuoja naujienos apie susirėmimus ir aukas, tačiau beveik nematyti, kas slypi už to. Lietuvių specialistai Betliejaus mieste esančioje pabėgėlių stovykloje vykdė projektą, kurio metu bandė Palestinos vaikams padėti išmokti pažinti save ir susitvarkyti su savo emocijomis. Projektų dalyvių dienoraščius skelbė portalas 15min.lt.
