Dauguma šiuo metu Sirijos Al Hol stovykloje esančių vaikų buvo mokyklinio amžiaus, kai tėvai juos išsivežė į vadinamąjį „Islamo valstybės“ kalifatą Irake ir Sirijoje. Dar tūkstančiai vaikų gimė jau kalifate.
Iš viso prie „Islamo valstybės“ (IS) prisijungė daugiau nei 40 tūkst. užsienio kovotų su šeimomis iš 80-ies šalių. Dauguma šių kovotojų dabar laikomi Sirijos, Irako ir Libijos kalėjimuose.
„Ką padarė šie vaikai? Nieko“, – teigė Raudonojo Kryžiaus darbuotojas Fabrizio Carboni, grįžęs iš Al Hol stovyklos.
Tačiau užsienio šalių, iš kurių į kalifatą atvyko kovotojai, vyriausybės nežino, ką daryti su džihadistų vaikais.
Perpildytos stovyklos
IS tyrinėtojai tikina, kad vaikai kalifate atlikdavo žvalgų, šnipų, virėjų pareigas, taip pat palikinėdavo bombas numatytose vietose. Pasak tyrėjų, kai kada vaikai būdavo priversti kovoti ar būti savižudžiais-sprogdintojais. Propagandiniuose „Islamo valstybės“ vaizdo įrašuose matyti, kaip vaikai kalinius šaudo ar nukerta jiems galvas.
Kai kurie metų metus buvo indoktrinuojami, vyresni berniukai pereidavo karinį pasirengimą.
P.Neumannas: „Jie – situacijos aukos, nes elgėsi prieš savo valią. Tačiau tai nereiškia, kad jie kai kuriais atvejais nekelia rizikos.“
„Jie – situacijos aukos, nes elgėsi prieš savo valią. Tačiau tai nereiškia, kad jie kai kuriais atvejais nekelia rizikos“, – „The New York Times“ teigė Tarptautinių radikalizacijos studijų centro King's koledžo direktorius Peteris Neumannas.
Jei sunku nuspręsti, ką daryti su džihadistų vaikais, pačių kovotojų ir kalifato moterų klausimas – dar sudėtingesnis.
Sirijoje šiuo metu laikoma apie 13 tūkst. IS sekėjų, įskaitant 12 tūkst. moterų ir vaikų. Į šį skaičių neįeina 31 tūkst. šioje šalyje laikomų irakiečių moterų bei vaikų. Dar 1,4 tūkst. jų laikomi Irake.
Tačiau tik kelios šalys, įskaitant Rusiją, Kosovą, Kazachstaną, Indoneziją ir Prancūziją, siekia susigrąžinti savo piliečius.
Perpildytose stovyklose Rytų Sirijoje IS kovotojų žmonos ir vaikai miršta atšiauriomis sąlygomis gyvendami lauke, taip pat nuo nepakankamos mitybos ir ligų. Vaikai yra tokie nusilpę, kad negali kalbėti. IS išsižadėjusios moterys gyvena baimėje, kad bus užpultos.
Stovyklas prižiūrintys vietos pareigūnai teigia negalintys kitų šalių piliečių laikyti suimtų amžinai.
Irake pareigūnai teisingumą priklausymu IS kaltinamiems žmonėms vykdo labai skubotai: ne daugiau nei penkias minutes trunkančiuose teismo posėdžiuose šimtai džihadistų nuteisiami myriop.
Užsienio vyriausybės priešinasi
Pasak „The New York Times“, dauguma užsienio valstybių nenori susigrąžinti savo piliečių, pastarieji nenorimi ir šalyse, kuriose žlugo ir kalifatas.
„Kas nori būti politiku, kuris nusprendžia susigrąžinti individą A, kuris po dviejų metų susisprogdins?“ – retotiškai klausė George'o Washingtono universiteto ekstremizmo programos direktorius Lorenzo Vidino.
L.Vidino teigimu, nedaug sugrįžusių ekstremistų rengia išpuolius gimtosiose šalyse. Tačiau po tokių išskirtinių atvejų, kaip 2015-ųjų atakos Paryžiuje ir išpuolių Tunise, daugumoje šalių kovotojų susigrąžinimo idėja yra politiškai žalinga.
Tiesa, mažiausiai vienas iš savižudžių-sprogdintojų, surengusių atakas Šri Lankoje, buvo apmokytas „Islamo valstybės“ Sirijoje.
Tokios šalys, kaip Jungtinė Karalystė (JK) ir Australija, atėmė iš savo piliečių, įtariamų prisijungimu prie IS, pilietybes. Taip jie tapo jokios šalies piliečiais. Pasak JK vidaus reikalų sekretoriaus Sajido Javido, Jungtinė Karalystė atšaukė daugiau nei 150-ies žmonių pasus.
„The New York Times“ rašo, kad pavojų kelia ne tik šių asmenų grąžinimas į gimtąsias šalis, bet ir jų palikimas stovyklose.
Pasak ekstremizmo tyrinėtojo Seamuso Hugheso, vienoje ekstremistų grupuotėje patirties įgavę kovotojai paprastai ima kurti naujas.
„Ar ignoruosime problemą, nes tai padaryti lengviau trumpalaikėje perspektyvoje? Jei taip, turėsime didelę problemą ateityje“, – sakė S.Hughesas.
Neįmanoma dilema
Tačiau tam, kad galėtų susigrąžinti savo piliečius, užsienio vyriausybės turi atsakyti į neįmanomus klausimus. Pavyzdžiui, kaip atskirti tuos, kurie vykdė nusikaltimus, nuo tų, kurie nieko nedarė? Kurie iš jų kelia grėsmę, o kurie – ne?
Ši dilema dar sudėtingesnė kalbant apie dešimtis tūkstančių su „Islamo valstybe“ siejamų moterų.
Nors anksčiau buvo manoma, kad „džihadistų nuotakos“ tėra pasyvus grobis, įviliotas į santuokas su kovotojais, neseniai pasirodė tam prieštaraujančių įrodymų. Paaiškėjo, kad moterys aktyviai veikė kalifato moralės brigadoje, kai kuriais atvejais ėmėsi ginklų.
M.Loken: „Žiniasklaida ir politikai kalba, kad joms buvo išplautos smegenys, jos buvo apgautos, įsimylėjusios, nežinojo, ką daro. Tačiau net jei jos nesiėmė ginklų, daugelis jų aktyviai prisidėjo prie grupuotės veiklos.“
„Žiniasklaida ir politikai kalba, kad joms buvo išplautos smegenys, jos buvo apgautos, įsimylėjusios, nežinojo, ką daro. Tačiau net jei jos nesiėmė ginklų, daugelis jų aktyviai prisidėjo prie grupuotės veiklos“, – teigė Meredith Loken iš Masačutseso universiteto.
Pasak ekspertų, vienos moterys buvo tarsi užsispyrę aksesuarai, kitos – agresyvios fanatikės. Kai kurios buvo ir aukos, ir užpuolikės.
Susigrąžinti ir įkalinti?
Ekspertai mano, kad susigrąžinti IS narius, jog jie būtų nubausti ar stebimi, yra išmintingesnis, saugesnis ir humaniškesnis būdas, nei palikti juos įstrigusius dykumoje ar permesti baudžiamąjį persekiojimą Irako teismų sistemai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino užsienio vyriausybes susigrąžinti piliečius, nors pareigūnai mano, kad kai kurie suimtieji, kurie negali būti sugrąžinti į gimtąsias šalis, galėtų būti įkalinti Gvantanamo kalėjime.
„Jie yra jūsų piliečiai, esate atsakingi už jų kuriamą chaosą“, – teigė Hagoje įsikūrusio Tarptautinio kovos su terorizmu centro tyrėja Tanya Mehra.
Kai kurios vyriausybės tikina, kad Irakas turėtų bausti IS džihadistus už nusikaltimus prieš irakiečius, įvykdytus šios šalies teritorijoje. JAV remiamos pajėgos Sirijoje Irakui perdavė mažiausiai 150 irakiečių ir užsieniečių.
Tačiau Irake teisingumo procesas atrodo kiek kitaip nei Vakaruose. Pasak žmogaus teises ginančios organizacijos „Human Rights Watch“, nemažai kaltinamųjų buvo nuteisti remiantis jų prisipažinimu, išgautu kankinimo būdu. Esą paaugliai buvo mušami tol, kol prisipažino.
Pasak Irako Aukščiausiosios teisingumo tarybos, 2018-ųjų pabaigoje kaltinimai terorizmu buvo pateikti mažiausiai 185-iems užsieniečiams vaikams, jiems buvo skirtos kalėjimo bausmės. Irakas taip pat derasi su kurdais, prižiūrinčiais stovyklas Sirijoje, dėl 31 tūkst. irakiečių moterų ir vaikų gražinimo. Tačiau Bagdadas dar nenusprendė, ką su jais daryti.
Ekspertai mano, kad palikus IS pasekėjus stovyklose ar atidavus į Irako teisėjų rankas, ateityje gali kilti problemų.
T.Mehra: „Jei juos ten paliksime ir paleisime iš akiračio, anksčiau ar vėliau jie bandys sugrįžti, ir nežinosite, kas jiems nutiko. Juos susigrąžinus rizika bus bent jau kontroliuojama.“
„Jei juos ten paliksime ir paleisime iš akiračio, anksčiau ar vėliau jie bandys sugrįžti, ir nežinosite, kas jiems nutiko. Juos susigrąžinus rizika bus bent jau kontroliuojama“, – sakė T.Mehra.
Tiesa, susigrąžinimas taip pat yra sudėtingas. Daugelyje šalių tik prieš kelis metus buvo priimti įstatymai, skirti bausti prie kalifato prisijungusius kovotojus. Paprastai šie įstatymai numato tik kelių metų ilgio įkalinimo bausmę.
Siekiant apkaltinti kovotojus, reikia įrodymų, kurie galėjo seniai pradingti kovos lauke. Be to, nežinoma, kaip įkalinti buvusius IS kovotojus, kad jie neradikalizuotų kitų kalinių. Nėra ir efektyvių reintegracijos programų.
Kai kurios vyriausybės yra labiau nusiteikusios susigrąžinti vaikus nei jų tėvus, tačiau tik kelios išsiuntė žmonių į Siriją, kad šie tuos vaikus paimtų. Kai kurios valstybės reikalauja, kad kalifate gimusiems vaikams būtų atliktas DNR testas, įrodantis, jog jų tėvai buvo tų šalių piliečiai.
Kosovas, Rusija ir Kazachstanas yra vienos iš nedaugelio šalių, susigrąžinusių džihadistų vaikus didesniu mastu. Čečėnija susigrąžino ne tik vaikus, bet ir jų motinas. Balandį Kosovas vienu metu iš Sirijos susigrąžino 110 piliečių, tarp jų ir 32 moteris bei 74 vaikus.
Kad padėtų jiems reintegruotis į visuomenę, kai kurios šalys atskiria vaikus nuo radikalizavusių tėvų – atžalos apgyvendinamos globos namuose ar su globėjais. Tai gali būti greičiausias būdas išgelbėti nekaltus vaikus, tačiau tai reiškia jų atskyrimą nuo motinų. O daugelis jų nesutinka atsiskirti nuo atžalų.
