Rusijai pradėjus invaziją į savo provakarietišką kaimynę Ukrainą, šios trys šalys praėjusią savaitę pateikė labai simbolines paraiškas, oficialiai paprašydamos suteikti narystę ES.
27 narių bloko sutikimas pradėti nagrinėti paraiškas yra pirmas sudėtingo proceso žingsnis. Šis procesas, kurio metu turi būti nuspręsta, ar leisti įstoti į ES naujoms narėms, gali užtrukti ne vienus metus.
ES ambasadoriai susitarė prašyti bloko vykdomosios valdžios, kad ji pateiktų savo oficialią „nuomonę“ dėl šių trijų šalių paraiškų, sakė šiuo metu blokui pirmininkaujančios Prancūzijos pareigūnai.
Europos Komisijai gali prireikti ne vienų metų nuomonei pateikti, o po to ES narės turės vienbalsiai pritarti, kad paraišką pateikusioms šalims būtų suteiktas „kandidatės“ statusas.
Tada prasidės sudėtingų reformų ir derybų procesas, kuris paprastai trunka mažiausiai dešimtmetį.
Ukraina prašo, kad jai narystė būtų suteikta pagreitinto proceso tvarka, jai šiuo metu kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
Nors Kyjivo narystės ES siekis sulaukia daugelio bloko šalių palaikymo, yra tokių, kurios nenori įsipareigoti atverti kelią į Bendriją karo apimtai šaliai.
ES lyderiai šią savaitę turėtų aptarti narystės prašymus Prancūzijoje vyksiančiame viršūnių susitikime, kur pagrindinis dėmesys bus skiriamas karui Ukrainoje ir bloko atsakui.
Narystės ES siekis ukrainiečiams turi labai simbolinę reikšmę, Maskvai bandant sugrąžinti šalį į savo įtakos zoną.
2013 metais tuometinio Ukrainos vadovo priimtas sprendimas atsisakyti glaudesnių ryšių su ES sukėlė provakarietiškus protestus, kuriuos lydėjo visa įvykių grandinė, įskaitant Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir Donbase prasidėjusį karą tarp prokremliškų separatistų ir Ukrainos vyriausybės pajėgų, jau nusinešusį daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių.
