Su anonimiškumo sąlyga kalbėję diplomatai sakė, kad Generalinės Asamblėjos įgaliojimų komitetas posėdžiavo pirmadienį ir atidėjo sprendimą dėl chuntos prašymo priėmimo.
Teigiama, kad oficialus pranešimas dėl sprendimo greičiausiai bus paskelbtas vėliau šią savaitę.
Šis sprendimas reiškia, kad Kyaw Moe Tunas, kuris buvo Mianmaro pasiuntinys prie JT, kai kariuomenė 2021-ųjų vasario 1 dieną nušalino civilinę lyderę Aung San Suu Kyi, liks dirbti.
Praėjusių metų gruodį Mianmaro kariškiams taip pat nepavyko pakeisti Kyaw Moe Tuno, kuris tebėra ankstesnės vyriausybės ir chuntai oponuojančios opozicinės Nacionalinės vienybės vyriausybės šalininkas.
Londone įsikūrusio Mianmaro atskaitomybės projekto direktorius Chrisas Gunnessas pasveikino JT komiteto žingsnį, teigdamas, kad jis turi „didelę diplomatinę ir simbolinę reikšmę tuo metu, kai neteisėto perversmo vadovai siekia tarptautinio pripažinimo“.
„Generolas Min Aung Hlaingas prieš Mianmaro žmones panaudojo tokio masto smurtą, kokio Pietryčių Azijoje nebuvo nuo to laiko, kai Pol Potas Kambodžoje pradėjo Raudonųjų khmerų terorą“, – išplatintame pareiškime teigė Ch. Gunnessas.
Atskaitomybės projekto pareigūnas Damianas Lilly paragino JT užtikrinti, kad Kyaw Moe Tunui būtų suteiktos visos organizacijos teisės ir privilegijos.
Jis taip pat paskatino Nacionalinės vienybės vyriausybei „leisti atstovauti Mianmarui visose JT institucijose“.
„Šiuo metu yra akivaizdžių neatitikimų“, – teigė D.Lilly.
Jis pridūrė, kad šiuo metu Kyaw Moe Tunas dirba 193 narius turinčioje Generalinėje Asamblėjoje, o Mianmaro vieta JT Žmogaus teisių taryboje yra tuščia.
D.Lilly sakė, kad įgaliojimų komiteto veiksmai „turi padėti išspręsti šias anomalijas, dėl kurių iš 55 mln. Mianmaro gyventojų atimama galimybė būti atstovaujamiems JT vyriausybės, kurią jie išrinko 2020 metais triuškinančia persvara“.
Aung San Suu Kyi, kuri buvo suimta, kai kariuomenė užgrobė valdžią iš jos išrinktos vyriausybės, buvo nuteista kalėti 26 metus, taip pat jai pateikti papildomi kaltinimai.
Įvairios teisių grupės ir Aung San Suu Kyi šalininkai teigia, kad civilinei lyderei pateikti kaltinimai yra politiškai motyvuoti, jais yra bandoma ją diskredituoti ir įteisinti kariuomenės užgrobtą valdžią, taip užkertant jai kelią grįžti į politiką.
