Šią turbulenciją sukėlė artėjantis Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES), besitęsiantis JAV ir Kinijos prekybos karas, Saudo Arabijos konsulate Turkijoje įvykdytas žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymas.
Dar daugiau įtampos pridėjo sekmadienio įvykiai: Kerčės sąsiauryje Rusijos karinio jūrų laivyno pajėgos apšaudė ukrainiečių laivus ir suėmė jūreivius.
Todėl nenuostabu, kad stebėtojai G-20 susitikime nekantriai laukia nejaukių scenų.
Th.May prieš V.Putiną
Vyriausybės krizę bandančiai suvaldyti JK premjerei Theresai May G-20 viršūnių susitikimas – proga pademonstruoti, kad „Globali Britanija“ yra daugiau nei šūkis.
Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad anksčiau lapkritį pristatytas susitarimo dėl „Brexit“ projektas „skamba tarsi geras susitarimas Europos Sąjungai“, paragino premjerę persigalvoti. Baltųjų rūmų vadovas taip pat reiškė abejones, ar įgyvendinus šį susitarimą JAV ir JK galės vykdyti prekybą.
Paprastai JAV ir JK lyderiai stengiasi viešumoje elgtis draugiškai ir kartu nusifotografuoti – siekia parodyti, esą santykiai išlieka stiprūs. Tačiau Th.May leido suprasti, kad šiemet nenorės su D.Trumpu sėsti prie derybų stalo. Panašu, kad ją JAV prezidento pareiškimai įsiutino.
Th.May šį savaitgalį pirmą kartą po buvusio rusų šnipo apnuodijimo Solsberyje akis į akį susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Maskva, JK teritorijoje panaudojusi nervus paralyžiuojančią medžiagą ir neplanuotai pražudžiusi britę, įsivėlė į didžiausią konfrontraciją su Londonu nuo Šaltojo karo laikų.
Po to, kai sekmadienį Kerčės sąsiauryje buvo užpulti Ukrainos laivai, Th.May bandys įkalbėti kitus pasaulio lyderius, kad V.Putinu pasitikėti negalima. Tiesa, į jos raginimus griežtinti sankcijas Rusijai nebuvo atsiliepta.
D.Trumpas prieš V.Putiną
Po skandalingo susitikimo Helsinkyje liepą, V.Putinas ir D.Trumpas prie stalo turėjo susėsti ir šeštadienį.
Tačiau protestuodamas prieš Ukrainos laivų užpuolimą, JAV vadovas susitikimą atšaukė. Panašu, kad sekmadienio įvykiai Kerčės sąsiauryje temdys visą G-20 viršūnių susitikimą.
D.Trumpas tviteryje pranešė apie atšaukiamą susitarimą praėjus maždaug valandai po to, kai žurnalistams tikino manąs, kad dabar „yra labai geras metas susitikti“ su V.Putinu.
Panašu, kad D.Trumpas nusprendė laikytis tvirtos pozicijos: susitikimo pradžioje G-20 lyderiams sustojus bendrai nuotraukai, jis su V.Putinu nepasisveikino.
Iš paskutinio susitikimo su Rusijos prezidentu grįžęs D.Trumpas sulaukė griežtos kritikos. Helsinkyje leidęs suprasti, kad dėl Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus jis labiau pasitiki V.Putinu nei savo žvalgybos tarnybomis, Baltųjų rūmų vadovas aiškinosi „ne taip išreiškęs mintį“.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyro ir dėl D.Trumpo sprendimo pasitraukti iš branduolinių ginklų sutarties su Rusija. JAV vadovas spalį tikino turįs žinių, kad Maskva šią Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį pažeidė.
Įtampa gali prasiveržti tarp D.Trumpo ir jo Vakarų sąjungininkų. Šią savaitę jis pasinaudojo įvykiais Kerčės sąsiauryje puldamas Vokietiją dėl mažo šalies gynybos biudžeto. Be to, JAV valstybės departamentas viešai paragino ES sugriežtinti Rusijai skirtas sankcijas ir iš naujo apgalvoti Rusiją su Vokietija sujungsiantį „Nord Stream 2“ dujotiekį.
Savo ruožtu Vokietija gynė „Nord Stream 2“ ir tikino, kad kol kas per anksti kalbėti apie papildomas sankcijas. Iš dalies todėl, kad jos gali suskaldyti bloką.
ES narės, įskaitant Italiją, Graikiją ir Kiprą ne kartą išreiškė abejones sankcijomis, kurios Rusijai buvo skirtos po 2014-ųjų Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos. Italija pagrasino pasinaudoti veto teise kai gruodį bus tariamasi dėl sankcijų atnaujinimo.
Saudo Arabijos princas prieš visus
Po žurnalisto J.Khashoggi nužudymo Saudo Arabijos sosto įpėdinio Mohammedo bin Salmano dalyvavimas G-20 viršūnių susitikime bus nejaukus daugeliui Vakarų lyderių.
Princas tikisi šiuo susitikimu įrodyti, kad niekas nepasikeitė, o karalystė ir toliau yra gerbiama bei laukiama tarptautinėje bendruomenėje. Vadinasi, galima tikėtis, kad Saudo Arabijos reporteriai „gaudys“ kiekvieną M.bin Salmano kontaktą su užsienio lyderiais: nesvarbu, ar tai būtų trumpas rankos paspaudimas, ar dvišalis susitikimas.
JK premjerė Th.May jaučia didžiulį spaudimą susitikimo su M.bin Salmanu metu pareikalauti atsakymų dėl žurnalisto nužudymo. Ji žadėjo iškelti ne tik žmogžudystės, bet ir karo Jemene klausimą, tačiau kol kas neatskleidžiama, ar ji planuoja paspausti Saudo Arabijos sosto įpėdiniui ranką.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas taip pat kritikuojamas dėl planuojamo susitikimo su M.bin Salmanu. Tikimasi, kad Europos atstovai G-20 viršūnių susitikime veiksmus dėl Saudo Arabijos suderino penktadienį ryte.
Praeitą savaitę Prancūzija skyrė sankcijas Saudo Arabijai, įskaitant kelionių draudimą 18-ai šios šalies piliečių, susijusių su J.Khashoggi nužudymu. Paryžius pareiškė, kad sankcijos bus griežtinamos priklausomai nuo tyrimo rezultatų.
Kiti lyderiai, panašu, stengsis kiek įmanoma diplomatiškiau išvengti fotografavimosi su M.bin Salmanu.
V.Putinui tokios dilemos greičiausiai spręsti nereikės. Rusijos lyderis tvirtai palaikė Saudo Arabiją nuo pat J.Khashoggi krizės pradžios, todėl nenuostabu, kad susitikimo pradžioje M.bin Salmano ranką paspaudė plačiai šypsodamasis.
Xi Jinpingas prieš D.Trumpą
Nei D.Trumpas, nei Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nepademonstravo ketinantys nusileisti prekybos kare. Nors šeštadienį vakare lyderiai sės vakarienės, nesitikima, kad dvišaliai santykiai pagerės.
Prieš G-20 susitikimą abi šalys siuntė griežtus pranešimus. Vašingtonas kritikavo Pekiną dėl nesąžiningų prekybos praktikų, kišimosi į JAV politiką ir žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje. Pekinas tokius kaltinimus griežtai neigė.
Susitikimo išvakarėse Kinija paragino palaikyti dialogą ir derėtis, tačiau įspėjo Vašingtoną: „Nuolatinis svaidymasis grasinimais žiniasklaidoje ir mosavimas sankcijų vėzdu niekada nepadeda.“
Vadinasi, egzistuoja pavojus, kad Kinijos ir JAV prezidentai pratęs prekybos karą, kuris gali pakenkti tiek pasaulinei ekonomikai, tiek lyderių populiarumui namuose.
Kitąmet į JAV iš Kinijos importuojamo aukso muito mokestis išaugs iki 25 proc. D.Trumpas grasino skirti muitus kitoms 267 mlrd. dolerių (234,67 mlrd. eurų) vertės prekėms iš Kinijos. Jei toks pažadas bus įgyvendintas, iš esmės visas Kinijos eksportas į JAV bus apmokestintas.
Todėl sklando gandai, kad artėjantis susitikimas gali tapti proveržiu tarp JAV ir Kinijos pareigūnų. Ketvirtadienį D.Trumpas pareiškė, kad JAV „yra labai arti“ susitarimo su Kinija dėl muitų. „Tačiau nežinau, ar noriu jį įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, bet koks susitarimas labiau primins trumpalaikes paliaubas, kadangi konkurentėmis tapusios JAV ir Kinija toliau varžysis.
