Respublikonų valdomas Senatas prieš kelias savaites taip pat nubalsavo už šio sprendimo pakeitimą.
B.Obamos administracijos sprendimas būtų privertęs Socialinės apsaugos administraciją pateikti duomenis Federaliniam tyrimų biurui apie psichikos sutrikimų turinčių žmonių pajamas.
„Tie, kurie dėl psichikos sutrikimų neturi galimybės patys valdyti savo finansinių sandorių, tai yra apie 750 tūkstančių žmonių, būtų paveikti šio įstatymo“, – teigė Baltųjų rūmų šaltiniai.
Šiam B.Obamos sprendimui itin aršiai priešinosi Nacionalinė ginklų asociacija. Jos atstovės Jessicos Taylor teigimu, toks sprendimas būtų užkirtęs kelią amerikiečiams pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta Antrąja pataisa.
Vienas aršiausių sprendimo kritikų, respublikonų senatorius iš Ajovos valstijos Chuckas Grassley teigė, kad jei tam tikras asmuo dėl psichinių sutrikimų išties yra pavojingas visuomenei ir linkęs į agresiją, tai valstybė turėtų tai įrodyti, o ne imtis išankstinių griežtų priemonių.
Nepamokė net ir mirtini pavyzdžiai
Ši pataisa, kurią pasiūlė B.Obama, buvo inicijuota po Sendi Huk mokyklos šaudynių, Niutaune, Konektikuto valstijoje 2012 metais.
Tuomet 20-metis Adamas Lanza nušovė dvidešimt moksleivių ir šešis mokytojus. Sprendimas griežtinti ginklų kontrolę buvo priimtas norint sumažinti psichikos sutrikimų turinčių asmenų prieinamumą prie ginklų.
„Mes žinome, kad žmonės su rimtomis psichikos problemomis šioje šalyje gali įsigyti galingų ginklų ir su jais padaryti daug žalos“, – sakė demokratų partijos atstovas, senatorius Chrisas Murphy.
„Jei negali valdyti savo finansinių reikalų, kaip galima tikėtis, kad būsi atsakingas mirtino ginklo savininkas?“, – retoriškai klausė senatorius, atstovaujantis ir Niutauno miestui.
Prezidentas D.Trumpas per rinkimų kampaniją skelbė visapusiškai palaikantis ginklų savininkų teises ir žadėjo glaudžiai bendradarbiauti su Nacionaline ginklų asociacija.
