Vašingtone daug kas kilnojo antakius, kai 2018-ųjų kovą D.Trumpas paskelbė, kad vietoje generolo Herberto Raymondo McMasterio jo patarėju nacionalinio saugumo klausimais dirbs J.Boltonas.
D.Trumpas agresyvaus raumenų demonstravimo JAV užsienio politikoje nemėgsta, o J.Boltonas nuo seno garsėjo kaip būtent tokio kieto Amerikos galios projektavimo užsienyje šalininkas.
Vis dėlto po 18 mėnesių J.Boltoną ištiko toks pat likimas kaip ir H.R.McMasterį. D.Trumpą, regis, išvargino patarėjo bandymai suvaldyti prezidento veiksmus vykdant užsienio politiką Irano, Šiaurės Korėjos, Rusijos ir Afganistano klausimais.
Būtent paskutinioji darbotvarkės tema – derybos su Talibano kovotojais – tapo paskutiniu lašu ir taip nuolat sklidinoje D.Trumpo kantrybės taurėje.
Vengė viešai ginti prezidentą
Kai J.Boltonas praėjusiais metais atsikraustė į Baltuosius Rūmus, kokių nors paslapčių paskui save jis neatsitempė. Amerikoje visi puikiai žinojo, kad jis energingai rėmė invaziją į Iraką 2003 metais, taip pat ragino JAV siekti nuversti režimą Irane ir smogti Šiaurės Korėjai.
Jau atsidūręs D.Trumpo administracijoje J.Boltonas tikino, kad jis privalės atstovauti paties prezidento iniciatyvoms.
Tačiau, skirtingai nei dar vienas „vanagas“ – JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo, J.Boltonas, anksčiau dirbęs ir George'o W.Busho administracijoje, tiesiog nesugebėjo susilaikyti – savo nuomonės jis nepalikdavo už Baltųjų Rūmų durų ir ją vis piršdavo D.Trumpui.
„Boltonas padarė esminę klaidą. Jis dažnai aplenkdavo prezidentą ir kone bandydavo jį prispausti – ir dėl Šiaurės Korėjos“, – „Financial Times“ teigė vienas buvęs administracijos pareigūnas.
Dar vienas buvęs Baltųjų Rūmų darbuotojas tvirtino, kad pastaraisiais mėnesiais D.Trumpas vis labiau pyko ant J.Boltono. Prezidentą erzino gana radikalios patarėjo pažiūros ir jo nenoras ginti JAV lyderį.
D.Trumpas įniršo, kai jo patarėjas pasipriešino jo planui pakviesti Talibano kovotojų lyderius deryboms į prezidentinę rezidenciją „Camp David“ Merilando valstijoje.
Pavyzdžiui, J.Boltonas vengdavo rodytis TV pokalbių laidose, ypač tokiu metu, kai D.Trumpas siekdavo prastumti idėjas, kurioms patarėjas prieštaraudavo. Viena tokių idėjų esą buvo JAV prezidento siekis sugrąžinti Rusiją į Didžiojo aštuoneto šalių klubą.
„Užteks“, – tokius žodžius prieš paskelbdamas, kad atleidžia J.Boltoną, esą ištarė D.Trumpas, kuris taip pat įniršo ir tada, kai jo patarėjas pasipriešino jo planui pakviesti Talibano kovotojų lyderius deryboms į prezidentinę rezidenciją „Camp David“ Merilando valstijoje.
Gudrybės ir manipuliacijos
Buvo ir kitų ženklų, kad J.Boltonui Baltuosiuose Rūmuose liko nebedaug.
Jis nevyko į dalį D.Trumpo susitikimų su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu – vasarį Vietname ir birželį Korėjos pusiasalį dalijančioje demilitarizuotojoje zonoje.
O gegužę, kai J.Boltonas pareiškė, kad Šiaurės Korėjos surengti raketų bandymai pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) sankcijų režimą, JAV prezidentas viešai, per spaudos konferenciją, jam paprieštaravo: „Aš tai (situaciją, – red.) vertinu kitaip.“
Kovą, anot dabartinių ir buvusių D.Trumpo administracijos narių, prezidentas užsipuolė J.Boltoną, kai dėl šio kaltės kilo nesusipratimų dėl JAV sankcijų Kinijos kompanijoms.
Teigiama, kad Baltuosiuose Rūmuose apskritai buvo mažai pareigūnų, kurie būtų buvę palankūs J.Boltonui.
JAV Iždo departamentas tada paskelbė pritaikantis sankcijas dviem Kinijos laivininkystės įmonėms, nelegaliai padėjusioms Šiaurės Korėjai. Bet jau kitą dieną D.Trumas tviteryje pranešė „įsakęs atšaukti“ suvaržymus.
Pareigūnai puolė ginti prezidentą – esą jis omenyje turėjo visai kitą sankcijų paketą. Tačiau J.Boltonas esą prieš tai sugudravo, nes iždo sekretorių Steveną Mnuchiną įtikino, kad D.Trumpas nori daugiau sankcijų Kinijos kompanijoms, nors iš tiesų – tikrai ne.
„Boltonas ir jo komanda bandė iškreipti prezidento mintis, ir prezidentas supyko“, – „Financial Times“ teigė vienas pareigūnas, pridūręs, kad šis incidentas D.Trumpui esą parodė, jog J.Boltonas nėra sąžiningas profesionalas.
Panašu, kad J.Boltono machinacijų nemėgo ne tik JAV prezidentas. Teigiama, kad Baltuosiuose Rūmuose apskritai buvo mažai pareigūnų, kurie būtų buvę palankūs D.Trumpo patarėjui nacionalinio saugumo klausimais.
Tiesa, D.Trumpo valiai priešintis bandė ne vien J.Boltonas. Kai prezidentas šiemet atšaukė sprendimą smogti Iranui po to, kai ši šalis numušė JAV bepilotį orlaivį, tokį žingsnį sukritikavo ir M.Pompeo.
Visa bėda, kad 70-metis J.Boltonas pastaraisiais mėnesiais nesutarė ir su M.Pompeo, ir su Baltųjų Rūmų administracijos vadovu Micku Mulvaney.
Kas dėl Irano, D.Trumpas ir J.Boltonas sutarė dėl vieno: kad JAV reikia pasitraukti iš 2015 metais pasirašyto galingųjų tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Tačiau J.Boltonui labai nepatiko D.Trumpo noras susitikti su Irano prezidentu Hassanu Rouhani.
Lyg tyčia „Bloomberg“ trečiadienį pranešė, kad D.Trumpas su patarėjais aptarė galimybę panaikinti dalį sankcijų Iranui – esą tokia nuolaida padėtų prisikviesti Irano prezidentą H.Rouhani pokalbiui per Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją.
Kaip skelbia portalas, S.Mnuchinas tokiai idėjai pritarė, o J.Boltonas – griežtai ne. Jau kitą dieną D.Trumpas atleido J.Boltoną.
Nesutarė su Mike'u Pompeo
Personalo permainos D.Trumpo administracijoje paprastai vyksta chaotiškai, ir šis kartas nebuvo išimtis.
Antradienį J.Boltonas kartu su M.Pompeo ir S.Mnuchinu turėjo dalyvauti spaudos konferencijoje Baltuosiuose Rūmuose, bet po D.Trumpo žinutės „Twitter“ apie patarėjo atleidimą valstybės ir iždo sekretoriai turėjo bandyti paaiškinti tokio sprendimo motyvus.
M.Pompeo šypsodamasis tikino, kad kolegos nušalinimas jo neužklupo netikėta, nes jo „niekada niekas nenustebina“. Bet, nors ir nepanoręs kalbėti apie „rūmų intrigas“, pripažino kai kuriuos klausimais nesutaręs su J.Boltonu.
Vašingtone kalbama, kad M.Pompeo tikriausiai yra vienintelis žmogus, sugebantis pasiekti, kad D.Trumpas jį girdėtų. O J.Boltono atleidimas esą yra dar viena JAV valstybės sekretoriaus pergalė.
T.Wrightas: „Boltonas nebuvo geras patarėjas nacionaliniam saugumui, bet jis buvo teisus dėl vieno dalyko: flirtuoti su Amerikos priešais nepasiruošus ir neturint strategijos nėra gera idėja.“
„Boltonas turėjo daug ideologinių priešų šioje administracijoje. Panašu, kad jiems pasisekė įtikinti prezidentą, jog Boltonas stengiasi jam pakenkti ir jį spaudžia į kampą“, – svarstė Tarptautinių ir strateginių studijų centro ekspertas Jonas Altermanas.
Vienas buvęs D.Trumpo administracijos pareigūnas pritaria: „Kai kurie Trumpo komandos nariai pasinaudojo ryšiais su prezidentu siekdami savų tikslų, bet Boltonas nuėjo per toli. Jis net bandė manipuliuoti Trumpu. Jis nesuprato, kaip pasinaudoti savo galiomis.“
Tiesa, J.Boltonas aktyviai rėmė JAV sąjungininkus – Japoniją, Pietų Korėją, Japoniją.
Bet D.Trumpui esą labai nepatiko patarėjo nenoras derėtis su režimais Irane ir Šiaurės Korėjoje – prezidentas laiko save talentingu derybininku ir nori turėti ką parodyti prieš 2020 metų rinkimus.
„Faktas, kad Trumpas atleido jį (J.Boltoną, – red.) asmeniškai, rodo, jog jis desperatiškai siekia prieš rinkimus pavaizduoti save kaip sandorių didmeistrį.
Boltonas nebuvo geras patarėjas nacionaliniam saugumui, bet jis buvo teisus dėl vieno dalyko: flirtuoti su Amerikos priešais nepasiruošus ir neturint strategijos nėra gera idėja“, – tvirtino Tomas Wrightas iš tyrimų centro „Brookings Institution“.
