Anksčiau šiitiškai respublikai taikytų sankcijų atidėjimas yra viena svarbiausių šio D.Trumpo aršiai kritikuoto susitarimo sąlygų.
Pareigūnai ir diplomatai prognozuoja, kad kovingai nusiteikęs JAV lyderis nepaisys Europos sostinių paskutinės minutės raginimų ir inicijuos JAV pasitraukimą iš šio 2015 metais sudaryto susitarimo, kuris, anot jo, yra „labai ydingas“.
D.Trumpas nesėkmingai reikalavo pataisyti šį Baracko Obamos prezidentavimo laikotarpiu sudarytą susitarimą, pagal kurį Iranas sutiko nutraukti savo numanomą branduolinių ginklų kūrimo programą mainais į jam taikomų skaudžių sankcijų atšaukimą.
Ne vieną mėnesį šiuo klausimu tarp Amerikos ir jos sąjungininkių Europoje vykusios intensyvios derybos pateko į aklavietę, Berlynui, Londonui ir Paryžiui atsisakant peržiūrėti susitarimą su šiitiška respublika.
D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad savo sprendimą dėl Irano sutarties paskelbs 14 val. (21 val. Lietuvos laiku), nors Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas pirmadienį atskubėjo į Vašingtoną vildamasis, kad paskutinę minutę pavyks pasiekti persilaužimą.
Vienas Europos diplomatas, komentuodamas nuotaikas užsienio valstybių ambasadose Vašingtone, sakė, kad „ten akivaizdžiai laikomasi kitokios pozicijos“, ir pripažino, jog panašu, kad D.Trumpas yra pasiryžęs pasitraukti iš susitarimo.
Konkrečiai, JAV prezidentas turi paskelbti, ar bus pratęstas Irano centriniam bankui ir šalies naftos sektoriui anksčiau taikytų sankcijų atidėjimas, kuris yra viena svarbiausių šio susitarimo sąlygų.
„Norėčiau šiandien čia prieš jus apsimesti manąs, kad esama galimybės išsaugoti dabartinį susitarimą nepaliestą, – sakė minėtas Europos pareigūnas. – Manau, toks šansas gali būti, tačiau labai menkas“.
Vienas Prancūzijos pareigūnas savo ruožtu sakė, kad prezidentas Emmanuelis Macronas, balandžio pabaigoje per vizitą Jungtinėse Valstijose bandęs išgelbėti šį susitarimą, išvyko iš Vašingtono „įsitikinęs, kad sulauksime neigiamo sprendimo“.
D.Trumpo sprendimas nepratęsti sankcijų atidėjimo turės tarptautinių padarinių: jis dar pablogins krizės alinamos Irano ekonomikos padėtį, paaštrins įtampą Artimuosiuose Rytuose ir išryškins didžiausią krizę transatlantiniuose santykiuose nuo Irako karo.
Irano rialas per pusmetį nuvertėjo maždaug trečdaliu, todėl balandį valdžia žengė drastišką žingsnį ir susiejo šalies valiutą su JAV dolerių.
„Eskalacijos“ grėsmė
D.Trumpas taip pat gali nuspręsti grąžinti virtinę kitų sankcijų Iranui, kurių taikymas irgi buvo atidėtas pasirašius branduolinį susitarimą. Tai faktiškai reikštų JAV pasitraukimą iš susitarimo, o Europos kompanijoms iškiltų sankcijų grėsmė.
Prezidento sprendimo nekantriai laukiama Artimuosiuose Rytuose, kur kelios regiono galios galvoja apie savo branduolines programas, taip pat Šiaurės Korėjoje, besirengiančioje D. Trumpo ir Kim Jong Uno deryboms dėl Korėjos pusiasalio denuklearizacijos.
Teheranas kol kas siunčia prieštaringus signalus apie savo galimą reakciją į D.Trumpo sprendimą. Jis užsiminė galįs pasitraukti iš susitarimo ir atnaujinti bombų gamybai tinkamo urano sodrinimą.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani sakė, kad šiitiška respublika neatsisakys susitarimo net tuo atveju, jei Jungtinės valstijos iš jo pasitrauks. Tačiau neaišku, ar tokios pat pozicijos laikosi ir griežtesnio kurso šalininkai Irano kariuomenėje ar aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Jungtinės Valstijos netvirtina, kad Iranas pažeidžia susitarimo sąlygas. Tačiau jos sako, kad sutartis neįpareigoja Irano visam laikui nutraukti savo kontroversiškų branduolinių programų, raketų bandymų ir neužkerta kelio jo agresyviai veiklai regione.
Dar būdamas kandidatu į prezidentus D.Trumpas žadėjo, kad pergalės atveju anuliuos šį susitarimą, tačiau iki šiol dėl to nesiėmė jokių žingsnių, jo administracijoje šiuo klausimu vykstant audringiems debatams.
Jis skundėsi, kad Iranas iš karto užsitikrino sankcijų atšaukimą, tačiau gali grįžti prie savo kontroversiškos veiklos, kai 2025-aisiais baigsis numatyti suvaržymai.
D.Trumpo administracija taip pat niršta dėl Irano paramos Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, Libano šiitų sukarintam judėjimui „Hezbollah“, dalyvaujančiam Sirijos pilietiniame kare, bei šiitų husių sukilėliams Jemene.
Prie D. Trumpo komandos prisijungus patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Johnui Boltonui ir valstybės sekretoriui Mike'ui Pompeo, panašu, kad administracijos vairą į savo rankas perėmė už griežtą kursą Irano atžvilgiu pasisakantys „vanagai“.
Tačiau didžiosios Europos valstybės nerimauja, kad D.Trumpo administracija neturi jokio atsarginio plano, kaip pažaboti Irano branduolines ambicijas, jei prezidentas įvykdys savo rinkimų kampanijos pažadą ir sužlugdys susitarimą.
Britų užsienio reikalų sekretorius B.Johnsonas, atvykęs į Vašingtoną paspausti valstybės sekretoriaus M.Pompeo ir viceprezidento Mike' Pence'o Irano klausimu, televizijai „Fox News“ sakė: „Man atrodo, šiuo metu nėra jokio gerai parengto atsarginio plano“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas įspėjo, kad sutarties žlugimas gali išprovokuoti „eskalaciją“ regione, ir pabrėžė, jog Vašingtono sąjungininkės Europoje mano, kad dėl šios sutarties „pasaulis yra saugesnis.
