Analitikai pripažįsta, kad į D.Trumpo žodžius, jog JAV sąjungininkai skiria nepakankamai lėšų gynybai, o Amerikos našta kur kas didesnė, verta atkreipti dėmesį.
Jungtinės Valstijos gynybai skiria 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kitos NATO narės – vidutiniškai 1,4 proc. BVP. Formali Aljanso rekomendacija – gynybai skirti bent 2 proc. BVP.
Pasekmės logiškos. Tais metais, kai sąjungininkai turėjo daugiausia pajėgų Afganistane, JAV karių ten buvo 100 tūkst., o kitų NATO narių – vos 35 tūkst.
Aljansas naudingas Amerikai
„Tačiau nors Amerikos sąjungininkai nėra tobuli, nėra teisinga juos vadinti našta Vašingtonui. Atvirkščiai, jie ne tik yra naudingi Vašingtonui, bet ir sudaro centrinę JAV pasaulinės lyderystės ašį“, – teigia Brookingso instituto ekspertai.
Esą Rusija ir Kinija, pavyzdžiui, turi tenkintis tokiomis formaliomis saugumo partnerėmis kaip Baltarusija ar Šiaurės Korėja. O Amerika tokių sąjungininkų turi beveik 60.
Plati JAV vadovaujama Vakarų gynybinė koalicija yra sukaupusi du trečdalius pasaulinio BVP ir gynybai skiria beveik 70 proc. viso pasaulio išlaidų. Tokia situacija neturi precedento pasaulio istorijoje.
Nors bendros grėsmės vis aiškesnės – tiek Rusija, tiek pasaulinis terorizmas, o ant kortos daug, D.Trumpas, regis, yra pasiryžęs sugriauti ne tik NATO, bet ir atsitraukti nuo įsipareigojimų Azijoje bei Vidurio Rytuose – tokius tikslus galima vadinti „Trexit“.
„Kyla grėsmė pagrindinei JAV pokario strategijai – kad nesikišimas į kitų reikalus neveikia ir net priveda prie pasaulinių karinių konfliktų. Todėl verta dar kartą pažvelgti, kodėl dabartinė NATO struktūra yra pagrįsta ir net apsimoka Amerikai“, – rašo Brookingso instituto ekspertai.
Kariams užsienyje – trupiniai lėšų
Visų pirma, sąjungininkai yra skirtingi. Nors JAV partneriai Europoje į bendrus gynybinius tikslus investuoja mažau nei reikėtų, šalys Vidurio Rytuose ir Azijoje pasiekusios kur kas daugiau.
JAV toli gražu neišleidžia didžiosios dalies gynybos biudžeto karinėms bazėms šalyse partnerėse.
Vidurio Rytuose gynybai skiriama daugiau nei Aljanso europinėje dalyje. Pietų Korėja gynybai atseikėja maždaug 2,5 proc. BVP, o Australija – 2 proc.
Be to, priešingai nei dažniausiai manoma, JAV toli gražu neišleidžia didžiosios dalies gynybos biudžeto karinėms bazėms šalyse partnerėse.
Remiantis JAV analitinio centro „RAND corporation“ ir Brookingso instituto skaičiavimais, amerikiečių karių ir karinės technikos išlaikymas šalyse partnerėse kainuoja kiek mažiau nei 10 mlrd. dolerių.
Tai sudaro mažiau nei 2 proc. viso JAV gynybos biudžeto. Be to, iš tų 10 mlrd. dolerių daugiau nei pusę sumoka šalys, kurios ir priima amerikiečius karius.
Netgi skaičiuojama, kad dislokuoti JAV karius užsienyje yra efektyviau nei laikyti juos namuose. Taip Vašingtonas per metus sutaupo daugiau nei 10 mlrd. dolerių.
Partneriai stengiasi kitose srityse
Galiausiai karinė galia ir išlaidos gynybai – ne vienintelis rodiklis, pagal kurį reikia matuoti Aljanso indėlį į pasaulinį saugumą.
Brookingso instituto ekspertai primena, kad daugelis išsivysčiusių valstybių, įeinančių į NATO, skiria kur kas didesnę biudžeto dalį pagalbai besivystančioms šalims ir pabėgėlių perkėlimui. Kiek daugiau? Vidutiniškai 0,5 proc. BVP daugiau nei JAV.
Daugiau nei 1 tūkst. JAV sąjungininkų karių žuvo Afganistane ir kantriai dalyvauja misijoje jau 15 metų.
Kitos NATO šalys taip pat siunčia ženkliai daugiau karių į Jungtinių Tautų taikdarių misijas. Kiek daugiau? 10 tūkst. karių daugiau nei JAV.
Žinoma, Afganistane JAV sąjungininkų karių buvo kur kas mažiau nei amerikiečių, bet daugiau nei 1 tūkst. jų žuvo ir kantriai dalyvauja misijoje jau 15 metų.
O svarbi ne vien karinė galia. NATO narės sugeria didžiąją dalį Vakarų sankcijų Rusijai dėl agresijos Ukrainoje kainos, be to, Europos šalys vieningai prisijungė prie sankcijų Iranui.
„Trexit“ būtų katastrofa
„Būtų galima kalbėti kitaip, jei Amerika turėtų daug sąjungininkų, kurie keltų karus pasaulyje, o po to reikalautų, kad amerikiečiai jiems padėtų finansiškai. Bet taip nėra“, – pastebi K.Hicks ir M.O'Hanlonas.
Po Antrojo pasaulinio karo daugelis karinių konfliktų buvo sukelti neutralių ar Vakarams priešiškų šalių. Šiaurės Korėja užpuolė Pietų Korėją, arabų šalys atakavo Izraelį, Irakas taikėsi į Iraną ir Kuveitą. Dabar Europos sienas siekia perbraižyti Rusija.
„Kritika dėl dalinimosi našta gali būti pagrįsta. Bet išvada vis tiek paprasta: tie, kurie abejoja JAV dalyvavimu aljansuose, iškreipia bendrą vaizdą.
Šie aljansai padeda Amerikai vadovauti pasaulinei saugumo sistemai, kuri iš esmės sumažino karų tarp modernių valstybių tikimybę, o Vašingtonui kainuoja vos 3 proc. BVP. „Trexit“ amerikiečiams būtų katastrofa“, – rašo Brookingso instituto autoriai.
