„Kol esu JAV prezidentas, Iranui nebus leista turėti branduolinių ginklų“, – savo kalbą pradėjo D.Trumpas.
Pasak D.Trumpo, amerikiečiai „turėtų būti labai dėkingi ir laimingi“, nes nė vienas amerikietis nenukentėjo per Irano režimo ataką, o bazės nukentėjo minimaliai.
Prezidento teigimu, JAV pajėgos yra „pasiruošusios bet kam“, tačiau panašu, kad Iranas atsitraukia.
D.Trumpas paskelbė, kad JAV Iranui skiria papildomas ekonomines sankcijas. Sankcijų jis plačiau nepakomentavo.
2018 metais D.Trumpas paskelbė, kad JAV pasitraukia iš Irano branduolinio susitarimo ir grąžina sankcijas, susijusias su branduolinės programos vystymu.
Sutartis, oficialiai vadinama Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), ant plauko pakibusi nuo 2018 gegužės, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie savo pasitraukimą ir sugrąžino sankcijas Iranui.
Tuo metu trys sutarties signatarės Europoje – Britanija, Prancūzija ir Vokietija – siekia išsaugoti šį susitarimą.
Teheranas sekmadienį paskelbė nebesilaikysianti įsipareigojimų pagal JCPOA dėl savo naudojamų urano sodrinimo centrifugų skaičiaus.
„Atėjo laikas Jungtinei Karalystei, Vokietijai, Prancūzijai, Rusijai ir Kinijai pripažinti šią tikrovę. Dabar jos privalo atitrūkti nuo Irano sutarties, JCPOA, liekanų“, – kalbėjo D.Trumpas.
„Turime dirbti drauge ir su Iranu sudaryti susitarimą, dėl kurio pasaulis taps saugesnė ir taikesnė vieta“, – kalbėjo prezidentas.
Baltųjų rūmų vadovas pažymėjo, kad jo administracija ir toliau svarsto kitus būdus atsakyti į Irano balistinių raketų smūgius amerikiečių bazėms Irake.
„Šios galingos sankcijos išliks tol, kol Iranas pakeis elgesį. Vien pastaraisiais mėnesiais Iranas užgrobė laivus tarptautiniuose vandenyse, vykdė neišprovokuotą smūgį Saudo Arabijoje ir numušė du amerikiečių dronus“, – kalbėjo D.Trumpas.
D.Trumpas praeitą savaitę įvykdytą svarbaus Irano generolo Qasemo Soleimani nužudymą pavadino „ryžtingu žingsniu sustabdyti negailestingą teroristą“.
Prezidentas sakė, kad JAV nereikia Vidurio Rytų naftos, o nuo jo prezidentavimo pradžios „Amerika pasiekė energetinę nepriklausomybę“.
„Dabar esame naftos ir gamtinių dujų gamintojas numeris 1 visame pasaulyje. Esame nepriklausomi ir mums nereikia Vidurio Rytų naftos“, – tikino jis.
„Galiausiai, Irano žmonės ir lyderiai, mes norime, kad jūs turėtumėte ateitį, puikią ateitį, kokios nusipelnėte. Kad namuose klestėtumėte ir gyventumėte harmonijoje su pasaulio tautomis“, – sakė D.Trumpas ir pridūrė, kad JAV yra pasiryžusios taikiai sugyventi su visais, kurie siekia taikos.
D.Trumpas paragino NATO labiau įsitraukti Vidurio Rytuose.
Prezidentas Baltųjų rūmų salę paliko nesuteikęs progos žurnalistams užduoti jam klausimų.
Sveikina grįžimą prie diplomatijos
20:35
Po kalbos D.Trumpas sulaukė JAV Senato gynybos komiteto pirmininko Jimo Inhofe pagyrų. Pasak jo, Iranas išmoko pamoką, o D.Trumpui reikia padėkoti už sugrąžinimą į diplomatijos kelią, rašo CNN.
„Dabar reikia dirbti su savo partneriais regione ir Europoje“, – pridūrė jis.
Jungtinės Tautos taip pat palankai vertina žingsnius nuo didesnės JAV ir Irano konfrontacijos.
„Mūsų pareiga – dėti visas pastangas, kad būtų išvengta karo Persijos įlankoje. Neturime pamiršti, kokias kančias žmonėms sukelia karas. Kaip visada – didžiausią kainą sumoką paprasti žmonės“, – sakoma Jungtinių Tautų išplatintame pranešime.
Pirmosios reakcijos
19:17
CNN žurnalistas Nickas Patonas Walshas po D.Trumpo kreipimosi rašė, kad, panašu, jog karinė eskalacija baigėsi.
Politologas Linas Kojala atkreipė dėmesį, kad D.Trumpo tonas – kritiškas, tačiau „eskalacijos aiškiai vengiama“.
„Jei situacija stabilizuosis, tai bus pastebima prezidento užsienio politikos pergalė (nukautas svarbus priešiškos valstybės karinis ir politinis veikėjas išvengiant didesnių pasekmių)“, – L.Kojala rašo feisbuke.
Anksčiau trečiadienį 15min studijoje politologas Kęstutis Girnius tikino, kad jei D.Trumpas „pasiskelbs, kad laimėjome, ir truputį švelniai pagrasins, įtampa gali atslūgti“.
„Politico“ žurnalistas Quintas Forgey rašo, kad D.Trumpo kalba, panašu, ženkliai sumažino tolesnio ginkluoto konflikto Vidurio Rytuose tikimybę.
Išaugusi įtampa Vidurio Rytuose
Šiąnakt Iranas paleido keliolika balistinių raketų į amerikiečių karines bazes Irake. Raketomis taikytasi į bazes Ain al Asade ir Arbilyje. Pirminiais duomenimis, niekas nenukentėjo, įskaitant jose buvusius lietuvių karius.
Šie smūgiai – atsakas į praeitą savaitę įvykdytą Irano Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vado Qasemo Soleimani nužudymą Bagdade.
Anksčiau šią savaitę D.Trumpas paskelbė, kad jei Teheranas puls amerikiečių karius ar pozicijas, JAV smogs 52-iems objektams Irane, įskaitant kultūrinius. Vėliau Baltųjų rūmų vadovas pakeitė poziciją ir sakė nesąs prieš laikytis tarptautinės teisės.
Jo retorika pastarosiomis dienomis buvo grėsminga. Likus kelioms valandoms iki trečiadienį paryčiais Irano laiku įvykdytų smūgių prezidentas žurnalistams Ovaliajame kabinete sakė: „Jeigu Iranas padarys kažką, ko jie neturėtų daryti, jie nukentės nuo pasekmių – ir labai smarkiai.“
Demokratai savo ruožtu ragino D.Trumpą susilaikyti nuo priešpriešos su Iranu karinio eskalavimo.
Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Eliotas Engelis sakė, kad administracija privalo skubiai „išpainioti mus iš [padėties], galinčios vesti į visavertį karą ir siaubingas aukas“. Jis pridūrė nuogąstaujantis, kad padėtis tampa nevaldoma.
15min studijoje saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė teigė, kad Q.Soleimani nužudymas „labai stipriai padidino įtampą Vidurio Rytuose“.
Pasak JAV, Q.Soleimani planavo atakas prieš amerikiečių objektus, todėl jo nužudymas buvo reikalingas.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani trečiadienį pareiškė, kad šiitiškos respublikos atsakas į JAV smūgį, per kurį buvo nukautas jo generolas, rodo, kad „mes neatsitraukiame susidūrę su Amerika“.
„Jeigu Amerika įvykdė nusikaltimą... ji turi žinoti, kad sulauks ryžtingo atsako“, – kalbėdamas per televiziją sakė H.Rouhani.
„Jeigu jie yra išmintingi, šiuo etapu daugiau veiksmų nesiims“, – pareiškė jis.
