Respublikonui, milijardieriui D.Trumpui prezidento rinkimų kampanijos metu suabejojus Vašingtono karinių aljansų, tarp jų ir NATO, nauda, jo administracija dabar stengiasi patvirtinti savo įsipareigojimą šiems aljansams.
Naujienos, kad JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas balandžio mėnesį nedalyvaus NATO susitikime, bet nuvyks į Rusiją, susirūpinimo neišsklaidė.
Baltieji rūmai patvirtino, kad D.Trumpas dalyvaus gegužės 25-osios viršūnių susitikime.
„Prezidentas laukia susitikimo su savo kolegomis NATO, kad vėl patvirtintų mūsų tvirtą įsipareigojimą NATO ir aptartų Aljansui itin svarbius klausimus, ypač sąjungininkų dalijimąsi atsakomybe ir NATO vaidmenį kovoje su terorizmu“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.
NATO pareigūnai panašiai kalbėjo, kad laukia susitikimo, neakcentavo R.Tillersono nedalyvavimo, patvirtino viršūnių susitikimo datą ir paskelbė, kad Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, šią savaitę viešintis Vašingtone, prieš viršūnių susitikimą grįš į JAV sostinę derybų su prezidentu.
Baltieji rūmai nurodė, jog balandžio 12-osios susitikimas bus proga D.Trumpui ir J.Stoltenbergui „pakalbėti apie tai, kaip stiprinti Aljansą, kad būtų galima dorotis su iššūkiais nacionaliniam ir tarptautiniam saugumui“.
NATO nurodė, kad paties viršūnių susitikimo metu daugiausia dėmesio bus skiriama „Aljanso vaidmeniui kovoje su terorizmu ir didesnių išlaidų gynybai bei teisingesnio naštos pasidalijimo svarbai“. Tokiomis formuluotėmis, regis, pripažįstamas ne kartą pareikštas D.Trumpo skundas, kad JAV sąjungininkės prisideda per mažai.
Dar praėjusią savaitę, po Baltuosiuose rūmuose įvykusio susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel, D.Trumpas „Twitter“ pareiškė, kad Vokietija yra skolinga „NATO ir Jungtinėms Valstijoms didžiules sumas pinigų“.
Neapsaugotas sparnas
D.Trumpo gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, buvęs jūrų pėstininkų generolas, yra pareiškęs, kad Jungtinės Valstijos visiškai remia NATO. R.Tillersonas praėjusią savaitę buvo nuvykęs į Aziją patvirtinti ryšių su sąjungininkėmis Japonija ir Pietų Korėja.
Nors D.Trumpas dalyvaus gegužės viršūnių susitikime, faktas, kad jo diplomatijos vadovo nebus Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime balandžio 5–6 dienomis tikriausiai sukels susirūpinimu, ypač naujesnėms NATO narių Rytų Europoje, menkai apsaugotame bloko sparne.
Po Baltuosiuose rūmuose įvykusio susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel, D.Trumpas „Twitter“ pareiškė, kad Vokietija yra skolinga „NATO ir Jungtinėms Valstijoms didžiules sumas pinigų“.
Buvęs JAV ambasadorius NATO Ivo Daalderas, dabar vadovaujantis strateginių studijų centrui „Chicago Council“, rašė tviteryje, kad šis sprendimas „kursto didėjančias sąjungininkų abejones dėl JAV įsipareigojimų“. Jis nurodė, kad užsienio reikalų ministrų susitikimas balandžio mėnesį yra itin svarbi įžanga į NATO viršūnių susitikimą, kurios Vašingtonas „negali praleisti“.
J.Stoltenbergas, atvykęs į Vašingtoną prieš trečiadienį vyksiančią koalicijos, kovojančios su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), konferenciją, dalyvavo keliuose susitikimuose Pentagone. Jis atsisakė atsakyti į klausimus apie R.Tillersono sprendimą, o kiti NATO pareigūnai nurodė, kad sąjungininkai patys sprendžia dėl savo atstovavimo lygio.
Briuselyje Jungtinėms Valstijoms atstovaus Tomas Shannonas, aukščiausio rango karjeros diplomatas Valstybės departamente, einantis R.Tillersono pavaduotojo pareigas. Beveik du mėnesius dirbantis R.Tillersonas dar nėra paskyręs nuolatinių pavaduotojų.
Valstybės departamento atstovo spaudai pareigas einantis Markas Toneris sakė, kad sprendimas R.Tillersonui nedalyvauti susitikime Briuselyje nėra be precedento ir kad valstybės sekretoriai užsienio reikalų ministrų balandžio susitikimus yra praleidę 2003 ir 1999 metais.
Pareigūnai tvirtino, kad R.Tillersonas vis tiek su dauguma NATO užsienio reikalų ministrų susitiks per kovos su IS koalicijos trečiadienio derybas Valstybės departamente.
Separatistai Ukrainoje
Per ankstesnio prezidento Baracko Obamos kadenciją Jungtinės Valstijos drauge su NATO stengėsi konsoliduoti paramą provakarietiškai vyriausybei Kijeve po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, Maskvai remiant separatistus Ukrainos rytuose.
Ekonominėmis sankcijomis ir didesnio NATO karių iš Vakarų valstybių kontingento dislokavimu Baltijos valstybėse ir Lenkijoje buvo siekiama pasiųsti signalą Maskvai, kad tolesnė intervencija nebus toleruojama.
Tačiau per savo 2016 metų prezidentinę kampaniją D.Trumpas nustatė švelnesnį toną Maskvos atžvilgiu ir net reiškė susižavėjimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o NATO vadino „atgyvena“.
