Jos teigimu, JAV prezidento D.Trumpo vienintelis tikslas prieš kelionę į Briuselį, atrodo, yra išplūsti sąjungininkus dėl išlaidų gynybai.
Dar neaiškiau tai, ko jis nori iš likusios gastrolių Europoje dalies – D.Trumpas susitiks su politinės krizės įkarštyje atsidūrusia Jungtinės Karalystės premjere Theresa May ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ko tikėtis?
Patarėjai – „kvailiai“
D.Trumpo atšiaurumas bendraujant su artimiausių JAV sąjungininkų ir partnerių Europoje lyderiais tapo dideliu išbandymu tarptautinėms institucijoms, kurios yra amerikiečių ir europiečių draugystės simboliai.
Prieš išvykdamas į Europą, D.Trumpas „Twitter“ pažėrė saują naujų žinučių apie tai, kaip NATO narės Senajame žemyne nesumoka JAV už jų apsaugą. O V.Putinui jis, atvirkščiai, regis, net draugiškas.
Birželį JAV prezidentas pasiūlė priimti Rusiją atgal į Didįjį septynetą, iš kurio ši šalis buvo išspirta, kai 2014-aisiais aneksavo Krymą. O kovą, nors patarėjai ragino jį taip nesielgti, D.Trumpas pasveikino V.Putiną su pergale prezidento rinkimuose.
Jis telefonu pareiškė V.Putinui, kad JAV ir Rusija turėtų geriau sutarti. O savo patarėjus, kurie, anot V.Putino, norėjo užkirsti kelią jų pokalbiui, D.Trumpas kolegai iš Rusijos apibūdino kaip „kvailius“ – bent jau taip teigė „The New York Times“ šaltiniai.
D.Trumpo elgesys glumina ir gąsdina net JAV konservatorius. Praėjusią savaitę dešiniosios pakraipos tyrimų centras „Heritage Foundation“ tviteryje paskelbė žinutę, kuri, regis, buvo skirta tiesiogiai prezidentui.
„Tai, ką reikia prisiminti prieš D.Trumpo kelionę į Europą. Rusija – agresorė, Ukraina – auka. Krymas priklauso Ukrainai. NATO ir JAV pajėgos Europoje – mūsų nacionalinis interesas.
Europiečiai turi skirti daugiau lėšų gynybai. Putinas jau yra parodęs, kad juo negalima pasitikėti“, – rašė „Heritage Foundation“.
Lūkesčiai – kuklūs
Kaip rašo R.Rizzo, D.Trumpas atrodo esantis tiesiog apsėstas minčių apie sąjungininkų gynybos biudžetus – apie tai jis kalbėjo dar per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją. Peikti partnerius jis gali kone kasdien.
Antai neseniai D.Trumpas nusiuntė griežtą laišką dalies NATO narių Europoje lyderiams, kuriame pažymėjo: „Vis sunkiau paaiškinti Amerikos žmonėms, kodėl kai kurie žmonės neprisiima įsipareigojimų dėl kolektyvinio saugumo.“ Briuselyje galima laukti daugiau aštrių žodžių.
Be jokios abejonės, Europa turėtų pati rūpintis savo gynyba. JAV raginimai taip ir daryti nėra nei nauji, nei nepagrįsti.
Tačiau D.Trumpas Senajame žemyne toli gražu nėra populiarus, tad nuolatinis jo retorinis chuliganizmas kaip tik neleidžia Europos šalių lyderiams lengvai, neužsitraukiant rinkėjų rūstybės dėl keliaklupsčiavimo JAV prezidentui, skelbti apie didinamus gynybos biudžetus.
NATO viršūnių susitikime būtų galima nuveikti išties daug, bet jei D.Trumpas kalbės tik apie pinigus, JAV praleis progą sutvirtinti transatlantinį bendradarbiavimą.
Gera naujiena yra tai, kad europiečiai supranta būtinybę skirti daugiau išteklių gynybai. NATO šalys jau ketveri metai iš eilės ne tik didina gynybos biudžetus, bet ir ženkliau prisideda prie paties Aljanso misijų bei operacijų.
Būtent dėl to D.Trumpui atėjo metas paskelbti pergalę šiame – kovos dėl išlaidų gynybai – fronte ir pereiti prie svarbesnių reikalų.
NATO viršūnių susitikime būtų galima nuveikti išties daug, bet jei D.Trumpas kalbės tik apie pinigus, JAV praleis progą sutvirtinti transatlantinį bendradarbiavimą.
Deja, lūkesčiai kuklūs. Regis, jau sėsdamas į prezidentinį lėktuvą D.Trumpas „Twitter“ dar sykį tėškė: „NATO šalys turi mokėti DAUGIAU, Jungtinės Valstijos turi mokėti MAŽIAU. Labai nesąžininga!“ Ir visai nesvarbu, kad JAV irgi yra NATO narė.
Th.May pozicijos svyruoja
Po NATO viršūnių susitikimo JAV prezidentas vyks į Jungtinę Karalystę, kur liepos 13-ąją, penktadienį, susitiks su šios šalies vyriausybės vadove Th.May. Pažymėtina, kad tai darbinis, o ne iškilmingas vizitas, o per jį laukiama didžiulių protestų.
Th.May svečią pasitiks sunkiu jai metu: iš pradžių sekmadienio vakarą staiga pasitraukė „Brexit“ sekretorius Davidas Davisas, o pirmadienį jo pavyzdžiu pasekė užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas.
Nors Th.May, regis, sėkmingai tvarkosi su spaudimu jos kabinetui, ne paslaptis, kad D.Trumpas jaučia savotišką aistrą stipriems lyderiams, o britų premjerės pozicijos šiuo metu silpnokos. Todėl susitikimas gali būti keistokas.
Po pasitikimo pietų ir išvykos pasižiūrėti, kaip britai ir amerikiečiai kariai kartu demonstruoja pajėgų mobilumą, D.Trumpas ir Th.May keliaus į britų premjerės užmiesčio rezidenciją, kur aptars užsienio politikos reikalus.
D.Trumpas į Jungtinę Karalystę atvyks žinodamas, kokia trapi Th.May padėtis, ir greičiausiai pernelyg nesidomės jos mintimis ar rekomendacijomis.
Tuo pat metu Th.May darys viską, ką gali, kad sutvirtintų specialiąją JAV ir Jungtinės Karalystės partnerystę. Be to, ji tikrai norės išgauti teigiamą atsakymą iš D.Trumpo.
Vis dėlto faktas, kad Th.May autoritetas smunka, ir galimybė, jog D.Trumpas vizito nė nesureikšmins, gali dar labiau susilpninti britų premjerę. Juk kas žino, kiek ilgai ji išsilaikys pareigose?
Ką pažadės V.Putinui?
Galiausiai D.Trumpui lieka tai, kas greičiausiai užtemdys tiek NATO viršūnių sambūrį, tiek viešnagę Jungtinėje Karalystėje – susitikimas su V.Putinu Helsinkyje liepos 16 dieną.
Abu prezidentai turėtų aptarti ginklavimosi varžybas, sankcijas, Irano pajėgų buvimą Sirijoje, diplomatinio personalo JAV ir Rusijoje problemas, Ukrainos krizę. Greičiausiai bus kalbamasi ir apie NATO.
Yra gerų žinių. Visų pirma, gerai, kad D.Trumpas ir V.Putinas bendraus po NATO viršūnių susitikimo, o ne prieš jį. Sąjungininkai neturės verstis per galvą ieškodami atsako į kokią nors staigmeną Helsinkyje.
Sąjungininkai pagrįstai baiminasi, kad D.Trumpas gali pasakyti V.Putinui, jog išves dalį JAV karių iš Rytų Europos. Arba – kad sustabdys JAV dalyvavimą NATO pratybose.
Antra, D.Trumpo požiūris į Europą nėra staigmena – jis atvirai tyčiojasi iš ES ir NATO sąjungininkų Europoje nuo pat inauguracijos 2017-ųjų pradžioje. Susitikimas su V.Putinu jo nuomonės pakeisti neturėtų.
Didžioji problema – tai, kad geros žinios yra ir blogos žinios. Mat kadangi D.Trumpas su V.Putinu bendraus jau po viešnagės Briuselyje, bet kokia pažanga per NATO viršūnių susitikimą gali būti nubraukta kokių nors pažadų Rusijos prezidentui Helsinkyje.
Labiausiai nerimaujama dėl JAV pajėgų Rytų Europoje, taip pat – dėl amerikiečių karių dalyvavimo NATO karinėse pratybose.
V.Putinas šias pratybas laiko priešiškomis, o NATO pajėgas, tarkime, Baltijos šalyse ir Lenkijoje vadina iššūkiu Rusijai – tokiu pat kaip esą būtų Maskvos raketos Meksikoje.
Turint omenyje D.Trumpo kaip derybininko įgūdžius, sąjungininkai pagrįstai baiminasi, kad jis gali pasakyti V.Putinui, jog išves dalį JAV karių iš Rytų Europos. Arba – kad sustabdys JAV dalyvavimą NATO pratybose.
Taip D.Trumpo administracija esą parodytų gerą valią, bet partneriai Europoje greičiausiai pultų į paniką. Galiausiai tikėtina, kad JAV prezidentas V.Putinui parodys daugiau pagarbos nei kitų NATO narių lyderiams – vaizdas gali būti išties prastas.
„Turiu NATO, turiu Jungtinę Karalystę, kuri atsidūrė sąmyšyje, ir turiu Putiną. Atvirai kalbant, su Putinu gali būti lengviausia. Kas pagalvotų? Kas pagalvotų?“ – antradienio rytą pareiškė D.Trumpas.
Kitą pirmadienį šis savaitinis diplomatijos maratonas baigsis. NATO pareigūnai imsis sprendimų, kurie bus priimti Briuselyje, Londone gali būti pasikeitusi vyriausybė, o V.Putinas galbūt turės ką švęsti. Tik nuo D.Trumpo priklauso, ar ši savaitė Vakarams bus sėkminga, ar reikš dar gilesnę krizę.
