JAV Respublikonų partija tarsi sugrįžo į Šaltojo karo laikus – du pagrindiniai pretendentai iškovoti nominaciją susikibo įnirtinguose debatuose dėl NATO veiklos ir apskritai prasmės.
Aljansas 1949 metais buvo suformuotas kaip gynybinė sąjunga ir atsvara Sovietų Sąjungos grėsmei.
Ir nors pastaroji prieš ketvirtį amžiaus subyrėjo, NATO variklis burzgia toliau – kovojama su tarptautiniu terorizmu, rengiamos intervencijos ginant žmogaus teises. Žinoma, Rusijai sukėlus karą Rytų Ukrainoje svarbus ir tradicinis NATO vaidmuo – branduolinio Kremliaus atgrasymas.
Vis dėlto respublikonų lenktynių dėl nominacijos favoritu šiuo metu laikomas D.Trumpas apskritai suabejojo NATO nauda ir taip įplieskė platesnes diskusijas dėl JAV vaidmens pasaulyje.
„Aš nepasisakau prieš NATO, bet organizacija turi pertvarkyta, modernizuota, – pirmadienį televizijos „Fox News“ eteryje jau tradiciškai nerišliai samprotavo D.Trumpas. – Žinote, turime reikalų su NATO, kuri egzistuoja nuo Sovietų Sąjungos, kurios jau nebėra, laikų.
Mums reikia arba persiorientuoti į terorą, arba reikia kažko kito, nes turime suburti valstybes“.
Analitikų teigimu, tokiu metu, kai Briuselį neseniai sudrebino teroristinės atakos, D.Trumpo abejonės dėl NATO svarbos skamba keistai.
„Kažkiek nesuprantama, kodėl D.Trumpas tiek daug ir taip garsiai kalba apie neva neegzistuojančią Aljanso svarbą, – stebėjosi Amerikos verslo instituto saugumo ekspertas Gary Schmittas. – Keista, nes augant putinizmui turėtų augti ir NATO svarba“.
D.Trumpas kol kas užėmęs gynybinę poziciją. Jis esą tiesiog atsakė į klausimą apie NATO, jam užduotą dar kovo 21-ąją – dieną iki atakų Briuselyje. Tačiau milijardierius iki šiol laikosi savo pozicijos ir vis priduria: „Žmonės su manimi sutinka“.
Atsiliepė ir pagrindinis D.Trumpo varžovas Tedas Cruzas, kuris pareiškė, kad D.Trumpo komentarai parodo, jog jis neišmano užsienio politikos.
„Pasitraukimas iš Europos ir iš sėkmingiausios šiuolaikinės karinės sąjungos būtų visiška nesąmonė. Jei Donaldas būtų prezidentas ir išties išvestų Ameriką iš NATO, tai būtų didžiulė V.Putino pergalė.
Tai būtų didžiulė „Islamo valstybės“ (IS) pergalė. IS kovotojai gatvėse švęstų D.Trumpo silpnumą ir izoliacionizmą“, – aiškino T.Cruzas.
Tiesa, trečiasis respublikonų kandidatas pirminiuose rinkimuose Johnas Kasichas, regis, irgi norėtų persvarstyti Aljanso vaidmenį. Garsioje NBC laidoje „Meet the Press“ jis paragino imtis „esminių NATO reformų“.
„Šiuo metu apie NATO galvojame kaip apie karinę organizaciją. Bet manau, kad blokui reiktų ir rinkti žvalgybinius duomenis, padėti policijai. Juk kai pažiūrime į Europą, matome tiek daug skylių ir nesugebėjimo susiimti“, – svarstė J.Kasichas.
Analitikų teigimu, tokiu metu, kai Briuselį neseniai sudrebino teroristinės atakos, D.Trumpo abejonės dėl NATO svarbos skamba keistai.
Konservatyvaus Kato instituto tyrėja Emma Ashord irgi stebisi tuo, kad D.Trumpas staiga pradėjo kalbėti apie NATO. Tačiau ji įžvelgia, esą tokie samprotavimai limpa prie turtuolio rinkėjams vis peršamos temos apie „pergales ir pralaimėjimus“.
„Jis dažnai kalba, kad Jungtinės Valstijos nuolat pralaimi kitoms valstybėms įvairiose srityse – nuo prekybos iki karo“, – pastebėjo E.Ashford.
Kita vertus, ne tik D.Trumpas ar J.KAsichas, bet ir įtakingi demokratai pripažįsta, kad JAV indėlis į NATO veiklą yra neproporcingai reikšmingas. Amerikiečiai nuolat priekaištauja Aljanso narėms Europoje, gailinčios lėšų gynybai.
Todėl Amerikos verslo instituto saugumo ekspertas G.Schmittas net teigia, kad diskusijos apie NATO gali išeiti į naudą. Esą nors D.Trumpas nėra teisus, galbūt amerikiečiai pamąstys, kodėl Aljansas vis dar svarbus.
