Šis pareiškimas pasirodė po to, kai D.Trumpas savo valdose „Mar-a-Lago“ Floridoje priėmė Kinijos prezidentą Xi Jinpingą.
Prezidentai diskutavo, kaip didėjant įtampai pažaboti Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas, o vėliau D.Trumpas dienraščiui „The Wall Street Journal“ sakė, kad Xi Jinpingas „leidosi į Kinijos ir Korėjos istoriją“.
„Ir žinote, kalbama apie tūkstančius metų ir daug karų. O Korėja iš tikrųjų buvo Kinijos dalis“, – pridūrė D.Trumpas.
Pekinas yra vienintelis svarbus Pchenjano sąjungininkas, o Vašingtonas pageidauja, kad kinai labiau pasirūpintų Šiaurės Korėjos branduoline ir raketine programomis. Tuo tarpu JAV yra sudariusios saugumo aljansą su Seulu, ir turi dislokavusios Pietų Korėjoje daugiau kaip 28 tūkst. ją ginti pasiruošiusių karių.
Tikslios detalės, ką sakė Xi Jinpingas, nežinomos, taip pat neaišku, ar D.Trumpas tiksliai jį pacitavo, tačiau Pietų Korėja atsargiai vertina Kinijos ekspansionizmą ir korėjiečių politikai, istorikai bei piliečiai buvo labai pasipiktinę JAV prezidento pareiškimu.
Kinija Korėjos pusiasalyje ištisus šimtmečius turėjo didelę politinę ir kultūrinę įtaką.
Tačiau Pietų Korėjos istorikai pabrėžia, kad nepaisant kelių invazijų jų šalies kontrolės Kinija neturėjo.
Seulo Užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė: „Faktas, kad Korėja tūkstančius metų nebuvo Kinijos dalimi, ... yra aiškus istorinis faktas, pripažįstamas tarptautinės bendruomenės.“
„Priblokšti“
Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lu Kangas atsisakė patvirtinti, ką tiksliai Xi Jinpingas sakė D.Trumpui, ir pareiškė, kad „Korėjos žmonės neturėtų dėl to nerimauti“.
Tačiau populiarus Seulo dienraštis „JoongAng Ilbo“ rašė, kad Pietų Korėjos gyventojus Kinijos prezidentas „pribloškė“.
„Jei D.Trumpas iš tikrųjų teisingai perteikė Xi Jinpingo žodžius, tai yra ne kas kita, kaip rimtas iššūkis korėjiečių tapatybei“, – nurodė dienraštis.
Jei tai buvo melas, tai per Trumpo kadenciją Pietų Korėja netikės niekuo, ką sakys Trumpas, – pareiškė kandidatas į Pietų Korėjos prezidentus.
Pietų Korėjos istorikai ir aktyvistai penktadienį surengė mitingą prie Kinijos ambasados ir protestavo prieš Xi Jinpingo „absurdiškas pastabas“, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.
Populiarus Pietų Korėjos laikraštis „Chosun“ penktadienį kritikavo Kinijos ir JAV vadovus. Jis peikė Xi Jinpingą už jo „nešiuolaikiškas ekspansionistines pažiūras“, o D.Trumpą – už nepakankamą sugebėjimą suprasti diplomatijos ypatumus.
Žemiausiai nusiritę santykiai
Ginčas kilo po to, kai Pietų Korėja nusivylė pranešimu, kad JAV lėktuvnešis „USS Carl Vinson“ ir jį lydinti laivų grupė tebėra už tūkstančių kilometrų nuo Korėjos pusiasalio, nors Baltieji rūmai anksčiau buvo pranešę, kad kylant įtampai su Pchenjanu siunčia kovos grupę būtent ten.
D.Trumpas pavadino laivus „armada“, ir sakė, kad ji yra „labai galinga“, tačiau vėliau paskelbta patikslinta informacija sulaukė pajuokos ir nusivylimo.
„Tai, ką sakė ponas Trumpas, buvo labai svarbu Pietų Korėjos nacionaliniam saugumui“, – „The Wall Street Journal“ sakė kandidatas į Pietų Korėjos prezidentus Hong Joon-pyo.
Santykiai tarp Seulo ir Pekino yra „nusiritę žemiausiai per ilgus metus“.
„Jei tai buvo melas, tai per Trumpo kadenciją Pietų Korėja netikės niekuo, ką sakys Trumpas“, – pareiškė jis.
Tokių nesusipratimų virtinė rodo, kad neseniai darbą pradėjusioje D.Trumpo administracijoje trūksta susikalbėjimo, sakė Seule įsikūrusio universiteto „Yonsei“ Šiaurės Korėjos studijų instituto mokslininkas Bong Youngshikas.
„D.Trumpas yra pašalinis, nepatyręs, kaip veikia Vašingtonas ir koordinacija tarp Baltųjų rūmų, Valstybės departamento ir Pentagono kol kas atrodo prastai“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Pasak eksperto, santykiai tarp Seulo ir Pekino yra „nusiritę žemiausiai per ilgus metus“, o D.Trumpo perteikta Xi Jinpingo pastaba veikiausiai dar labiau juos pablogins, „norėjo jis to ar ne“.
