Šį D.Trumpo žinutė buvo kaip reakcija į ankstesnę dieną Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno paskelbtą pareiškimą, kad jo šalies vykdoma tarpžemyninių balistinių raketų kūrimo programa pasiekė „galutinius etapus“.
„Šiaurės Korėja ką tik pareiškė pasiekusi branduolinio ginklo, galinčio pasiekti kai kurias JAV dalis, kūrimo galutinius etapus, – rašė D.Trumpas. – To nebus!“
Nors Vašingtonas ne kartą tvirtino niekada nepripažinsiantis Šiaurės Korėjos kaip branduolinės valstybės, D.Trumpas anksčiau nėra išsakęs savo nuomonės apie šią atsiskyrusią komunistinę šalį.
Kai buvo išrinktas naujuoju JAV prezidentu, nekilnojamojo turto magnatas liko ištikimas savo įpročiui pareiškimus ir įvairią kritiką skelbti savo „Twitter“ paskyroje. Kartais jis tviteryje išreiškia ir savo nuomonę nacionalinio saugumo klausimais. Tai kelia nerimą analitikams, bandantiems suprasti, ką toks elgesys gali reikšti JAV politikai po D.Trumpo inauguracijos sausio 20 dieną.
Praėjusį mėnesį jis pasiūlė atnaujinti Šaltojo karo ginklavimosi varžybas, parašęs, jog Jungtinės Valstijos privalo „smarkiai stiprinti ir plėsti“ savo branduolinę ginkluotę.
Praėjusį mėnesį jis pasiūlė atnaujinti Šaltojo karo ginklavimosi varžybas, parašęs, jog Jungtinės Valstijos privalo „smarkiai stiprinti ir plėsti“ savo branduolinę ginkluotę.
Be to, jis supykdė Kiniją, kai „Twitter“ pranešime apkaltino Azijos milžinę manipuliuojant valiuta ir vykdant karinio ekspansionizmo politiką Pietų Kinijos jūroje.
Vis dėlto Pekino, artimiausio Pchenjano sąjungininko, palaikymo jam prireiks norint pasipriešinti augančiai karinei Šiaurės Korėjos grėsmei.
Tačiau pirmadienį D.Trumpui paleidus kritikos salvę socialiniame tinkle, jo galimybės sulaukti Pekino palaikymo gerokai sumenko.
„Kinija ima daugybę pinigų ir kitų turtų iš JAV visiškai vienpusėje prekyboje, bet nepadės mums su Šiaurės Korėja. Gražu!“ – rašė jis socialiniame tinkle.
„Branduolinis galiūnas“
Pchenjanas „iškilo kaip branduolinis galiūnas“, sakė pusę valandos trukusioje Naujųjų metų sutikimo kalboje Kim Jong Unas ir pridūrė, kad dabar jo šalis yra „karinė Rytų galia, kurios negali paliesti net stipriausias priešas“.
Nors jis tiesiogiai neužsiminė apie į valdžią ateinančią D.Trumpo administraciją, Šiaurės Korėjos lyderis paragino Vašingtoną priimti „ryžtingą sprendimą ir atsisakyti savo anachronistinės, Šiaurės Korėjai priešiškos politikos“.
Analitikų nuomonės skiriasi apie Pchenjano galimybes realizuoti savo branduolines ambicijas, ypač dėl to, kad jam niekada nėra pavykę visiškai sėkmingai išbandyti tarpžemyninių balistinių raketų.
Visgi Šiaurės Korėjoje 2016-aisiais buvo atlikti du branduoliniai bandymai, daug raketų bandymų, siekiant tikslo – sukurti ginkluotą sistemą, kuri galėtų branduolinėmis galvutėmis pasiekti Jungtines Valstijas.
Šiaurės Korėjos ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje buvęs pavaduotojas Thae Yong Ho, rugpjūtį pasitraukęs į Pietų Korėją, sakė, kad Kim Jong Unas 2017 metais planuoja „geriausiu laiku“ paleisti branduolines raketas, kad pasipelnytų iš valdžių pasikeitimo Seule ir Vašingtone.
