Kaip 2019 m. pranešė „The New York Times“, remdamasis neįvardytais D.Trumpo administracijos pareigūnais, D.Trumpas prezidentavimo metu už uždarų durų sakė, kad nori, jog Jungtinės Valstijos pasitrauktų iš NATO , nes „nemato karinio Aljanso prasmės ir mano, kad tai išsiurbia JAV išteklius“.
Tai netiesa, nes NATO nėra „bendras katilas“. Kai kalbame apie valstybių narių indėlį į NATO, turime omenyje kiekvienos šalies gynybos biudžetą, palyginti su BVP.
JAV iki šiol gerokai lenkė likusias NATO šalis, gynybai skirdama apie 3,5 proc. BVP (iki šių metų Lenkija savo gynybos biudžetą padidis iki 3,9 proc. BVP), tačiau tai yra ne „NATO biudžetas“, o JAV gynybos biudžetas.
Kita vertus, apie NATO reikšmę iškalbingiausiai byloja tai, kad nuo pat Aljanso įkūrimo prieš daugiau nei 70 metų Rusija niekada kariniu būdu nepuolė NATO teritorijos.
Prieš 2024 m. rinkimus vėl pasirodė žinių apie D.Trumpo planus dėl NATO, jei jis būtų perrinktas. Kaip žurnalui „Rolling Stone“ sakė artimi šaltiniai, D.Trumpas nenorėjo, kad išrinkimo atveju jo antrąją administraciją sudarytų „NATO numylėtiniai“ – tokie komentarai esą buvo išsakyti per derybas dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
D.Trumpas nori, kad JAV Aljanse atliktų pasyvų vaidmenį, ir netgi yra išreiškęs norą pabandyti, kad JAV apskritai pasitrauktų iš NATO. Tačiau to būtų galima išvengti, jei kitos NATO narės paklustų dviem D.Trumpo reikalavimams.
