D.Trumpo pasisakymai, esą Krymą galbūt reiktų pripažinti Rusijai, esą rusų karių nėra Ukrainoje, jam gali smogti ten, kur jam labiausiai reikia balsų, JAV tyrimų centro „Atlantic Council“ tinklalapyje rašo analitikė Diane Francis.
Juk Ohajuje ar Pensilvanijoje – valstijose, išgyvenančiose ilgalaikį ekonominį nuosmukį – rinkėjas net neprivalo būti ukrainietis, kad suprastų, jog Vladimiras Putinas ir jo branduolinis arsenalas amerikiečiams yra pavojingesnis nei grupuotė „Islamo valstybė“.
O tokiose valstijose gyvena iš tiesų nemažai rinkėjų, kilusių iš šalių, kurias Rusija spaudžia jau daugelį metų.
Skirtumas tarp balsų, kuriuos „rūdijančio diržo“ valstijose surinks D.Trumpas ir H.Clinton, greičiausiai bus nedidelis ir neviršys 5-7 procentinių punktų. Tad ten bus svarbi kiekvieno rinkėjo nuomonė.
Pensilvanijoje lenkai sudaro 7,2 proc visų gyventojų, Ohajuje – 3,8 proc., Niujorko valstijoje – 5,2 proc., Ilinojuje – 7,5 proc., Mičigane – 8,6 proc., o Viskonsine – net 9,3 proc.
Daugelis šių lenkų kilmės JAV piliečių turi antrąsias puses, vaikų ir draugų, kuriuos gali įkalbėti. Be to, jie puikiai žino apie Lenkijoje augantį nerimą dėl Rusijos veiksmų – jis paūmėjo po to, kai Rusija aneksavo Krymą ir pasiuntė karius į Rytų Ukrainą.
Vadinamosiose „svyruojančiose valstijose“ gyvena iš tiesų nemažai rinkėjų, kilusių iš šalių, kurias Rusija spaudžia jau daugelį metų.
O ukrainiečių irgi daug. Iš šios šalies kilusių žmonių JAV 2006 metais gyveno 976 tūkstančių. Pensilvanijoje, kuri tikrai bus tarp „svyruojančių valstijų“ („swing states“, – red.), – 122 tūkst., Ohajuje – 49 tūkst.
Vengrai kentėjo nuo sovietinių represijų. Jų Amerikoje – pusantro milijono. Jungtinėse Valstijose taip pat nemažai lietuvių kilmės balso teisę turinčių šalies piliečių – apie 650 tūkstančių. Daugiausia, žinoma, – Čikagoje.
O kur dar patys rusai, putinistines permainas Eurazijoje vertinantys toli gražu ne teigiamai, armėnai, azerai, baltarusiai, latviai, estai, gruzinai, žydai, kazachai, uzbekai. Daugiausia tokių Rytų Europos ir Kaukazo spalvų – būtent itin svarbioje Pensilvanijos valstijose.
Šios tautos buvo pavergtos pačios Sovietų Sąjungos sudėtyje. Tačiau galima pridėti rinkėjus, kilusius iš buvusių Sovietų Sąjungos satelitų, – Albanijos, Bulgarijos, Čekijos, Rytų Vokietijos, Vengrijos, Slovakijos, Rumunijos. V.Putino nemėgsta ir kroatai.
Įdomu, kad respublikonų pirminiuose rinkimuose dalyvavęs Ohajo gubernatorius Johnas Kasichas, griežtai smerkiantis D.Trumpą, turi kroatiško ir čekiško kraujo.
J.Kasichas demonstratyviai boikotavo respublikonų nacionalinį suvažiavimą, kuris vyko jo vadovaujamojoje valstijoje, ir dar prieš kelis mėnesius, kai naujausiais D.Trumpo pasisakymais apie V.Putiną nė nekvepėjo, „Twitter“ parašė, kad D.Trumpas savo kandidatu į viceprezidentus turėtų pasirinkti V.Putiną. Esą jie kartu galės „vėl paversti tironiją didžia“.
Šios bendruomenės iš Rytų ir Vidurio Europos dažniausiai aktyviai balsuoja JAV prezidento rinkimuose.
„Šie žmonės didžiuojasi, kai išrenka į valdžią savo interesų atstovus, kuriems pasakoja apie savo rūpesčius. Jie aktyviai dalyvauja rinkimuose Amerikoje, o daugelis puikiai supranta, kokią grėsmę kelia Rusijos agresija“, – teigė Ukrainos nacionalinės informacijos tarnybos direktorius Michaelas Sawkiwas.
