Suprasti akimirksniu
- Jeruzalė – nedaloma Izraelio sostinė, su galimybe įkurti Palestinos sostinę Rytų Jeruzalėje
- Siūloma įkurti nepriklausomą Palestinos valstybę
- JAV pripažįsta Izraelio nausėdijas Vakarų Krante, kuris, pasak tarptautinės teisės, okupuotas
- Izraelis įšaldys veiklą teritorijose, kurios numatomos kaip būsimos Palestinos valstybės dalis
- Politologas 15min teigė, kad šis taikos planas – nepalankiausias palestiniečiams iš visų buvusių
D.Trumpas tikino, kad pagal jo viziją Jeruzalė „išliks Izraelio nedaloma, labai svarbu, nedaloma sostinė“. Palestiniečiai Rytų Jeruzalę laiko savo būsimos valstybės sostine, izraeliečiai miestą mato kaip savo nedalomą Izraelio sostinę.
1967-ųjų karo metu Izraelis užėmė ir Rytų Jeruzalę – prieš tai šis miestas buvo padalytas į Jordanijai bei Izraeliui priklausančias dalis. Tarptautinė bendruomenė Rytų Jeruzalę laiko okupuota Izraelio.
Būtent Jeruzalės statuso klausimas laikomas sudėtingiausiu Izraelio ir Palestinos konflikte.
Tiesa, vėliau D.Trumpas teigė, kad planas „daugiau nei dvigubai padidins Palestinos teritoriją“, nors konkrečios teritorijos nebuvo nurodytos, Palestinos sostinė bus Rytų Jeruzalėje, kur „Amerika išdidžiai atidarys ambasadą“.
„Šiandien bus žengtas didelis žingsnis taikos link“, – kalbėjo D.Trumpas.
D.Trumpas sakė, kad 80 psl. apimties pasiūlyme yra „realistiškas dviejų valstybių sprendinys“. Jis tikino, kad šis planas yra „istorinė galimybė“ palestiniečiams užsitikrinti nepriklausomos valstybės sukūrimą.
Pasak JAV prezidento, Palestinai bus suteiktas valstybingumas tuo atveju, jei palestiniečiai griežtai atmes terorizmą. Vieną iš dviejų palestiniečių teritorijų – Gazos Ruožą – šiuo metu kontroliuoja JAV ir Europos Sąjungos teroristine grupuote laikoma „Hamas“.
Palestiniečiai atmetė šį taikos planą dar prieš jį paskelbiant – kaltino D.Trumpo administraciją proizralietiškumu. Antradienį Gazos Ruože prieš šį taikos planą protestavo tūkstančiai palestiniečių.
D.Trumpo administracijos taikos plane numatoma, kad Izraelis turėtų visišką izraeliečių nausėdijų Vakarų Krante kontrolę. Pasak Tarptautinio Teisingumo Teismo, šios nausėdijos pažeidžia Ketvirtąją Ženevos konvenciją, nes, remiantis tarptautine teise, Vakarų Krantas yra okupuotas.
Remiantis Ketvirtąja Ženevos konvencija, okupuojanti galia negali perkelti savo civilių populiacijos į okupuotas teritorijas.
Pasak D.Trumpo, remiantis šiuo planu palestiniečiams bus sukurta milijonas naujų darbo vietų.
D.Trumpas kreipėsi į Palestinos prezidentą Mahmoudą Abbasą. „Noriu, kad žinotumėte: jei priimsite planą, mes būsime šalia, būsime šalia, kad padėtumėme bet kokiu įmanomu būdu. Jis suveiks, jei jie tai padarys, jis suveiks“, – kalbėjo D.Trumpas.
Kartu su D.Trumpu planą pristatęs Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu tikino, kad nausėdijose ir Jordano slėnyje bus taikomi Izraelio įstatymai. Esą mažiausiai ketverius metus Izraelis išlaikys status quo „tose teritorijose, kurios ateityje nenumatytos kaip Izraelio dalis“.
„Pernelyg daug planų bandyta spaudžiant Izraelį trauktis iš svarbių teritorijų, tokių kaip Jordano slėnis. Bet jūs, pone prezidente, pripažinote, kad Izraelis privalo turėti suverenumą Jordano slėnyje ir kitose strateginėse vietovėse Judėjoje ir Samarijoje (Vakarų Krante)“, – kalbėjo Izraelio ministras pirmininkas.
D.Trumpo pasidalytame žemėlapyje matyti, kad Vakarų Krante lieka daugybė žydų gyvenviečių, sujungtų su Izraeliu, ir pažymėtas tik ilgas transporto tunelis, turintis sujungti Vakarų Kranto teritoriją su Gazos Ruožu.
Vašingtone taip pat lankėsi B.Netanyahu politinis varžovas Benny Gantzas, vadovaujantis centristų aljansui „Mėlyna ir balta“. D.Trumpas tikino, kad šį taikos planą remia ir B.Gantzas.
„Nepalankiausias iš visų“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Regionistikos katedros profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius 15min tikino nematąs jokios galimybės, kad palestiniečiai priims D.Trumpo pasiūlytą taikos planą.
Pasak profesoriaus, iš visų buvusių taikos planų šis yra pats nepalankiausias palestiniečiams, nes juo atmetami „praktiškai bet kokie palestiniečių lūkesčiai“, reali galimybė sukurti valstybę.
„Plano pristatymas yra esminis posūkis palestiniečių likime. Per šį planą JAV prezidentas, vyriausybė parodo, kad JAV nebesieks realiai įgyvendinti dviejų valstybių sprendinio. <...>
JAV šio plano paskelbimu pasako, kad palestiniečiai nebegali tikėtis amerikiečių pagalbos siekiant sukurti Palestinos valstybę. Tai – netiesioginis pasakymas palestiniečiams, kad reikia galvoti apie alternatyvas, pavyzdžiui, įsiliejimą į Izraelį“, – 15min sakė E.Račius.
VDU profesoriaus teigimu, Palestinoje yra vis daugiau balsų, pasisakančių už tam tikrą žydų valstybės „išsprogdinimą iš vidaus“. Kitaip tariant, palestiniečiams įsiliejus į Izraelį jų populiacija šalyje būtų nelyginamai didesnė. Tada būtų galima į Izraelio parlamentą išrinkti atstovus, kurie priimtų palestiniečiams palankius sprendimus.
E.Račius atmetė smurtinio atsako į paskelbtą taikos planą galimybę.
„Jei vyktų kariniai veiksmai, reikėtų juos matyti bendresniame įtampos kontekste, o ne kaip specialų atsaką į prezidento pamintijimą“, – sakė profesorius, tikinantis, kad žodis „planas“ šiuo atveju yra pernelyg skambus.
Palestiniečiai planą atmeta
Judėjimas „Hamas“ atmetė D.Trumpo administracijos taikos planą, pagal kurį Jeruzalė liktų Izraelio „nedaloma sostine“.
„Atmetame šį susitarimą. Nepriimame jokio Jeruzalės pakaitalo Palestinos valstybės sostinei“, – naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango „Hamas“ pareigūnas Khalilas al Hayya.
D.Trumpo planas buvo iškart pasmerktas Gazos Ruože ir Vakarų Krante. Numatoma, kad artimiausiomis dienomis šiose teritorijose tęsis protesto demonstracijos.
Ramaloje – de facto Palestinos sostinėje – protestuojantys palestiniečiai antradienį degino D.Trumpo ir B.Netanyahu nuotrauką.
Vakarų Krante per protestuotojų susirėmimus su Izraelio kariuomene buvo sužeista 13 žmonių, nurodė Raudonasis Pusmėnulis.
Nebuvo patenkinti ir griežtosios linijos šalininkai Izraelyje. Susisiekimo ministras Bezalelis Smotrichas iš kraštutinio dešiniojo bloko „Yemina“ sakė, kad jo partija „jokiomis sąlygomis nesutiks tiesiogiai arba netiesiogiai pripažinti Palestinos valstybės“.
Renginyje Baltuosiuose rūmuose dalyvavo trijų arabų valstybių – Omano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Bahreino – atstovai. Tai buvo ženklas, patvirtinantis D.Trumpo pareiškimus, kad palaikymas jo pastangoms Vidurio Rytų regione didėja.
Vis dėlto tarptautinė reakcija buvo geriausiu atveju atsargiai teigiama.
Saudo Arabija sakė „vertinanti“ D.Trumpo pastangas ir paragino surengti Izraelio ir palestiniečių tiesiogines derybas.
Rusija, taip pat stiprinanti savo vaidmenį Vidurio Rytuose, išsakė skeptiškų nuomonių.
„Nežinome, ar amerikiečių pasiūlymas yra priimtinas abiem pusėms, ar ne“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Michailas Bogdanovas.
Amerikiečių ambasadorius Izraelyje antradienį pareiškė, kad ši šalis bet kada gali aneksuoti nausėdijas palestiniečių teritorijose, nepaisant naujo Jungtinių Valstijų pristatyto taikos plano.
Paklaustas, ar Izraelis turėtų laukti, kad aneksuotų nausėdijas, kurios pagal planą būtų žydų valstybės dalis, JAV ambasadorius Izraelyje Davidas Friedmanas atsakė žurnalistams: „Ne, Izraelis visiškai neturi laukti.“
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad blokas „nagrinės ir vertins“ JAV pasiūlymu. Vokietijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad veiktų „tik derybomis pasiektas dviejų valstybių sprendinys, priimtinas abiem pusėms“.
Jungtinė Karalystė, penktadienį paliekanti ES ir nuo seno palaikanti ypač glaudžius ryšius su Vašingtonu, apie D.Trumpo planą pasisakė bene šilčiausiai.
Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas pareiškė, kad tai yra „rimtas pasiūlymas, atspindintis daug [jį rengiant įdėto] laiko ir pastangų“.
Vieną griežčiausių smerkiančių nuomonių išsakė Turkija – anot jos, naujasis planas „gimė negyvas“. Iranas taip pat pareiškė, kad amerikiečių sumanymas „pasmerktas žlugti“.
Kita vertus, Egiptas, svarbi arabų pasaulio valstybė, paragino „rūpestingai ir nuodugniai išnagrinėti JAV viziją“.
Komentuodamas naująjį planą Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas Stephane'as Dujarricas pareiškė, kad JT remia dviejų valstybių sprendinį, tačiau Izraelio ir Palestinos ribos turėtų išlikti, kokios jos buvo iki 1967 metų.
„Jungtinių Tautų pozicija dėl dviejų valstybių sprendinio prieš daug metų buvo apibrėžta atitinkamomis Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos rezoliucijomis, kurių [JT] sekretoriatas privalo laikytis“, – pabrėžė jis.
S.Dujarricas pridūrė, kad JT „lieka įsipareigojusios“ palaikyti palestiniečių ir izraeliečių pastangas išspręsti konfliktą „remiantis ribomis iki 1967 metų“.
Izraeliui palankūs sprendimai
Ankstesni D.Trumpo administracijos sprendimai taip pat buvo palankūs Izraeliui.
2017 metais D.Trumpas paskelbė, kad JAV perkelia ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę ir taip šventąjį miestą pripažįsta šalies sostine.
Remiantis tarptautine teise, Izraelis yra okupavęs rytinę Jeruzalės dalį – ją palestiniečiai mato kaip savo būsimos valstybės sostinę. Tačiau Izraelis Jeruzalę mato kaip nedalomą savo žydų valstybės sostinę.
Pernai D.Trumpas paskelbė, kad JAV visiškai pripažįsta Izraelio suverenitetą Golano Aukštumose. Izraelis šias teritorijas nuo Sirijos atplėšė per 1967 metų Šešių dienų karą, o 1981-aisiais šią teritoriją aneksavo. Tarptautinė bendruomenė ligi šiol to nepripažįsta.
D.Trumpo prezidentavimo metais JAV ėmė neberemti dviejų valstybių sprendinio, taip pat nebelaiko Izraelio nausėdijų Vakarų Krante prieštaraujančiomis tarptautinei teisei. Pasak Tarptautinio Teisingumo Teismo, šios nausėdijos pažeidžia Ketvirtąją Ženevos konvenciją.
JAV nebefinansuoja Jungtinių Tautų palestiniečių pabėgėlių agentūros ir bendrą paramą palestiniečiams sumažino šimtais milijonų dolerių.
Palestiniečių savivalda jau kuris laikas yra nutraukusi bet kokius pokalbius su JAV atstovais, o jų prezidento Mahmoudo Abbaso atstovas praėjusią savaitę patikino, kad bet kokia D.Trumpo administracijos iniciatyva bus atmesta.
Apkalta ir kaltinimai
Naujasis planas buvo paskelbtas tiek D.Trumpui, tiek B.Netanyahu kovojant dėl savo politinės ateities.
JAV Senatas šiuo metu nagrinėja D.Trumpo apkaltos bylą dėl prezidento įtariamo piktnaudžiavimo įgaliojimais ir trukdymo Kongreso darbui.
Be to, D. Trumpo šiais metais laukia nelengva kova dėl perrinkimo. Jo rinkėjų branduolį sudarantys proizraelietiški krikščionys evangelikai rėmė prezidento ligšiolines pastangas stiprinti Izraelio pozicijas Artimuosiuose Rytuose.
Pačiam B.Netanyahu antradienį buvo oficialiai pareikšti trys kaltinimai dėl korupcijos, premjerui nusprendus nebesiekti, kad jam būtų taikoma teisinė neliečiamybė kaip parlamento nariui.
B.Netanyahu dešinioji partija „Likud“ per kovo 2-ąją vyksiančius rinkimus turės stoti į žūtbūtinę kovą su premjero varžovo Benny Gantzo centristiniu bloku „Mėlyna ir balta“. Vis dėlto dabartiniam Izraelio lyderiui gali būti palanki jo glaudi partnerystė su D.Trumpu.
Abiejų lyderių kalbos Baltuosiuose rūmuose buvo dažnai pertraukiamos plojimų.
