Vokietijos leidinys, remdamasis Vakarų Europos šalių žvalgybine informacija, skelbia, kad H.Kissingeris, kuriam – jau 93-eji, turėtų tapti tarpininku D.Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino santykiuose.
Kaip rašo „Bild“, H.Kissingeris esą įsitikinęs, kad JAV reikia atstatyti santykius su Rusija ir kartu užimti ryžtingą poziciją prieš vis agresyvesnę Kiniją – be to, jo manymu, Vašingtono ir Maskvos aljansas pasitarnautų pasauliniam stabilumui.
Diplomatijos veteranas esą jau rekomendavo D.Trumpui panaikinti sankcijas Rusijai ir pripažinti Kremliaus interesus tokiose šalyse kaip Baltarusija, Gruzija, Kazachstanas ir Ukraina.
„Tai reiškia, kad JAV politine prasme atiduoda Rusijos įtakai zoną tarp Lenkijos ir Baltijos šalių bei Irano, Afganistano ir Kinijos“, – rašo „Bild“.
Raktas į tokį susitarimą neva yra Ukraina. Pasak H.Kissingerio, Rusija turėtų garantuoti Rytų Ukrainos saugumą ir išvesti iš Donbaso savo karius, o mainais Vakarai užmerktų akis prieš Krymo aneksiją.
Esą nors Krymo pusiasalis nebūtų oficialiai pripažintas Rusijos dalimi, diplomatai Vašingtone ir Maskvoje apie aneksiją daugiau nebekalbėtų.
D.Trumpui ir H.Kissingeriui padeda buvęs JAV ambasadorius Vakarų Vokietijoje Richardas Burtas, kuris dabar dirba Rusijos „Alfa Bank“ patarėju – kartu su šio banko vienu įkūrėjų Michailu Fridmanu.
Kad D.Trumpas priima H.Kissingerio pagalbą, nenuostabu. Vakaruose jau kurį laiką kalbama apie naują Šaltąjį karą, o H.Kissingeris puikiai išmano tarptautinę diplomatiją.
Vakaruose jau kurį laiką kalbama apie naują Šaltąjį karą, o H.Kissingeris puikiai išmano tarptautinę diplomatiją.
Jis gerai pažįsta V.Putiną, su kuriuo susipažino netrukus po Berlyno sienos griuvimo. V.Putino biografijoje rašoma, kad H.Kissingeris tada dar jauno ruso paklausė, ką jis veikė anksčiau, o V.Putinas atsakė: „Dirbau žvalgyboje.“
Buvęs JAV valstybės sekretorius esą atsakė V.Putinui: „Visi padorūs žmonės pradėjo nuo slaptųjų tarnybų. Aš irgi.“
Be to, H.Kissingeris padėjo surengti garsiąją buvusio JAV prezidento Richardo Nixono kelionę į Kiniją 1972 metais, kuri iš esmės atvėrė Pekinui vartus į pasaulį.
Dabar D.Trumpo administracijos ir Kinijos santykiai, panašu, gali būti įtempti, tad H.Kissingerio patirtis irgi pravers. Gruodžio pradžioje jis lyg tyčia Pekine susitiko su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.
„Jis (H.Kissingeris, – aut. past.) yra realistas. Jam svarbiausia tarptautinė pusiausvyra, balansas, o ne žmogaus teisės ar demokratija“, – teigė Marcelis van Herpenas, Rusijos ekspertas Nyderlanduose veikiančiame tyrimų centre „Cicero Foundation“.
O JAV dienraštis „The Washington Post“ neseniai pridūrė: „H.Kissingeris jau tada, kai R.Nixonas keliavo į Pekiną, tikėjo, kad Kinija, o ne Rusija yra didžiausia grėsmė ilgalaikėje perspektyvoje.“
D.Trumpas ir per rinkimų kampaniją, ir jau po pergalės žada normalizuoti santykius su Kremliumi, o Maskva savo ruožtu kalba apie „konstruktyvų bendradarbiavimą“.
