Pranešama, kad A.Zacharčenka žuvo per sprogimą Donecko kavinėje „Separ“.
„Vadovas mirė įvykio vietoje nuo sprogimo metu patirtos galvos ir smegenų traumos, nesuderinamos su gyvybe“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas separatistų šaltinis teisėsaugos tarnybose.
Per ataką buvo sunkiai sužeisti dar mažiausiai du žmonės: Donecko separatistų „finansų ministras“ Aleksandras Timofejevas ir nežinoma mergina.
Anksčiau DAN pranešė, kad per 17 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku įvykusį sprogimą prie kavinės „Separ“ buvo sužeisti trys žmonės.
Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė iš įvykio vietos, kad rajoną, kur nugriaudėjo sprogimas, apsupo policijos pajėgos.
Kaip matyti neseniai padarytose nuotraukose, kavinėje „Separ“, kurioje įvyko sprogdinimas, kabojo separatistų simboliai ir slepiamieji tinklai.
Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė vienas šaltinis DLR teisėsaugos institucijose, 42 metų A.Zacharčenkos nužudymu įtariami Ukrainos diversantai.
„Prie Zacharčenkos nužudymo prisidėjo ukrainiečių diversijos ir žvalgybos grupė, vykdomas tyrimas“, – pažymėjo šaltinis.
Pasak teisėsaugos atstovų, jau buvo sulaikyti keli įtariamieji, važiavę automobiliu.
„Buvo sulaikyti keli žmonės – ukrainiečiai diversantai ir su jais susiję asmenys, įtariami prisidėjus prie pasikėsinimo į respublikos vadovą“, – nurodė naujienų agentūros pašnekovas.
Kavinė „Separ“ įsikūrusi Donecko centre, Puškino gatvėje. o A.Zacharčenkos biuras – už kelių šimtų metrų. Kavinė internete save apibūdina kaip „puikią vietą susitikti draugų būriui“.
Separatistų prezidentas
Buvęs verslininkas A.Zacharčenka, vadovavęs sukilėliams, kurie kovojo su vyriausybės pajėgomis pramoniniame Donecko mieste, 2014 metų rugpjūtį tapo DLR premjeru, o vėliau tais pačiais metais buvo išrinktas nepripažintos respublikos pirmuoju prezidentu. Tuomet jis pareiškė, kad jo tikslas – sukurti „naują valstybę“.
A.Zacharčenka – aukščiausias pareigas užėmęs veikėjas tarp virtinės nužudytų Ukrainos separatistų politikų ir kovotojų vadų.
Tarp kitų separatistų vadeivų, žuvusių ne per kautynes, buvo kovotojų vadai Michailas Tolstych, Aleksejus Mozgovojus, Aleksandras Bednovas ir Arsenas Pavlovas.
Pernai per automobilio sprogdinimą Luhanske žuvo apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) policijos vadovas Olegas Anaščenka.
Maskva ir separatistai dėl šių nužudymų kaltina Kijevą, bet šis tvirtina, kad atakos yra susijusios su maištininkų vidaus nesutarimais ir Rusijos troškimu kontroliuoti šias teritorijas.
Separatistų naujienų agentūra citavo DLR pareigūną Denisą Pušiliną, sakiusį, kad už A.Zacharčenkos nužudymą atsakingas Kijevas.
„Tai tolesnė Ukrainos pusės agresija... Doneckas atkeršys už jo žūtį“, – teigė D.Pušilinas.
Panašią poziciją išsakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Donecke per teroristinį aktą žuvo DLR vadovas Zacharčenka, – žurnalistams sakė ji. – Esama daug priežasčių manyti, kad už jo nužudymo stovi Kijevo režimas, anksčiau ne kartą naudojęs panašius metodus kitaip galvojantiems ir neparankiems asmenims pašalinti.“
Tačiau Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) šį nužudymą sieja su A.Zacharčenkos varžovais tarp separatistų arba Maskva.
„Zacharčenkos mirtis gali būti kovotojų vidaus konfliktų rezultatas“, – Ukrainos televizijai 112 sakė SBU pareigūnas Ihoris Huskovas.
Rytinėse Donecko ir Luhansko srityse po 2014-ųjų balandį Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos įsižiebęs konfliktas pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.
Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą siunčiant per sieną su Ukraina karius ir ginkluotę.
Rusija šiuos kaltinimus neigia, nepaisant įrodymų, kad ji dalyvauja konflikte ir atvirai remia sukilėlius.
Stebėtojai jau svarsto, kokią įtaką besitęsiančiam karui Rytų Ukrainoje gali turėti šis išpuolis. Įtariamųjų, žinoma, daug – A.Zacharčenkos valdžia nepatenkinti kiti separatistai, Ukrainos agentai, Maskvos pasiuntiniai.
„Zacharčenka gal ir buvo oficialus DLR lyderis, bet jis buvo tik figūrėlė. Maskva, kuri seniai norėjo patraukti Zacharčenką, laikė jį ant trumpo pavadėlio.
Jis prastai valdė regioną ir skaldė saviškius. Jam buvo įdomiau kovoti apkasuose, o ne sėdėti biure“, – tviteryje parašė Laisvosios Europos radijo korespondentas Ukrainoje Christopheris Milleris.
Žurnalisto teigimu, Maskva pastaraisiais mėnesiais planavo pakeisti A.Zacharčenką kitu doneckiečiu Denisu Pušilinu. Pirmiausia kalbėta apie „rinkimus“, bet tuomet pastarieji dėl neaiškių priežasčių buvo nukelti neribotam laikui.
Tuo tarpu Rusijos ir Ukrainos politikos ekspertas Tartu univesitete Estijoje Franklinas Holcomas mano, kad į A.Zacharčenkos susprogdinimą reikia žvelgti kaip į Rusijos pastangų visiškai perimti užimto Donbaso kontrolę – vietos separatistai suįžūlėjo ir veikė kaip nusikalstamos grupuotės.
„Oficiali linija gali būti tokia, kad vėl pasidarbavo tos priekabios Ukrainos nindzės, kurios kažkokiu būdu jau nužudė daug sukilėlių, bet nepaliko jokių įrodymų.
Aš sutinku su Igorio Strelkovo nuomone: nusikaltėlių reikalai arba „kuratoriai“ iš Rusijos“, – parašė Rusijos ekspertas Markas Galeotti.
Dar pernai lapkritį iš Luhansko liaudies respublikos vadovo pareigų buvo išstumtas Igoris Plotnickis. Netrukus jis pasirodė Maskvoje.