Kaip primena „Politico“, potvyniai iš tiesų yra prisidėję prie didžiausių Vokietijos politikos žvaigždžių iškilimo.
Antai Helmutas Schmidtas, 2015 metais, sulaukęs 96-erių, miręs socialdemokratas vokiečiams buvo puikiai pažįstamas ir kaip kancleris. Jis 1962 metais užsiėmė politika Hamburge ir suvaidino svarbų vaidmenį išgelbėjant miestą nuo sunaikinimo per didžiulį potvynį, kai žuvo daugiau nei 300 žmonių.
Gerhardas Schröderis 2002 metais jau buvo netoli to, kad nebus perrinktas kancleriu, bet finišo tiesiojoje spurtavo, o tai padaryti padėjo potvyniai šalies rytinėje dalyje. G.Schröderis, lydimas operatorių, įšoko į guminius batus ir leidosi į kelionę po regioną.
-
A.Merkel partija parėmė A.Lascheto kandidatūrą į kanclerius
-
Šokas: mokslininkus pribloškė mirtinų potvynių Vokietijoje mastas
-
Vokiečiai tvarkosi po didžiulio potvynio: „Miestas – tarsi po karo“
-
Be skrupulų: nuo potvynių nukentėję regionai dar turi gintis ir nuo „nelaimių turistų“
-
Potvynių nusiaubta Vokietija patvirtino didelį paramos paketą
Na, ir yra A.Laschetas. Kol kas panašu, kad jo karjerai šimtų žmonių gyvybių pareikalavę potvyniai Reino baseine antrojo kvėpavimo nesuteiks – atvirkščiai, gali nupūsti ir taip ne pernelyg aukštus jo reitingus.
Visuomenė pasipiktino
Praėjusį savaitgalį Vokietijoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip A.Laschetas šypsosi nuo ausies iki ausies ir linksmai juokauja su kolegomis. Toks antrasis planas – pirmajame šalies prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris rimtu veidu aptaria tragedijos mastą su žurnalistais.
Tokia scena sukėlė visuomenės įsiūtį. Vienas komentatorius internete turbūt tiksliai apibūdino tai, ką jautė visi: „Šis vaizdas kelia šleikštulį, kitaip nepasakysi.“
A.Laschetas jau greitai atsiprašė sakydamas, kad jo juokas buvo „netinkamas“ elgesys. Bet žala jau padaryta, net jei reitinguose ryškiau dar tik pasimatys.
Vokietijos politinė sistema svetur dažnai giriama, nes joje esą daugiau dėmesio skiriama darbams, o asmenybėms. Tačiau šalyje jau vyksta rinkimų kampanija, o jos panašios visose demokratijose – reitingai priklauso būtent nuo reputacijos ir įvaizdžio.
Klausimų, kodėl jo vyriausybė anksčiau nereagavo į mokslininkų ir inžinierių perspėjimus apie artėjančią katastrofą bei neragino gyventojų evakuotis, A.Laschetas tikrai sulauks.
Šiuo metu iš A.Lascheto kaip autoriteto likusi šlapia vieta. Žinoma, jis nesijuokė iš aukų ar jų artimųjų, bet reikia sugebėti parodyti tokį nejautrumą tokiu sudėtingu metu – daug analitikų konstatuoja, kad atsitiesti CDU kandidatui į kancleriui, ir taip vadinamam tefloniniu, bus sunku.
Druskos ant žaizdos užbėrė ir žmogus, kurį A.Laschetas tikisi pakeisti. A.Merkel aplankė potvynių nuniokotą miestelį, pro kurį praėjo susikibusi už rankų su socialdemokrate Reino krašto-Pfalco lydere Malu Dreyer. Svarbiausia – kanclerė nesišypsojo.
Ironiškiausia, kad empatiškumas teoriškai turėtų būti A.Lascheto stiprioji pusė – kitus kandidatus tapti CDU vedliu jis palaužė partijos nariams kartodamas, kad yra ne šiaip „kartu su liaudimi“, bet ir šiaip normalus žmogus.
Išgelbės pristoję žalieji?
Tiesa, šiuo metu svarbi ne vien labai nevykusi ir nufilmuota akimirka, bet ir faktas, kad A.Laschetas yra didžiausios Vokietijoje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės lyderis. O šiam kraštui irgi skaudžiai smogė liūtys bei potvyniai.
Galima neabejoti, kad klausimų, kodėl jo vyriausybė anksčiau nereagavo į mokslininkų ir inžinierių perspėjimus apie artėjančią katastrofą bei neragino gyventojų evakuotis, A.Laschetas tikrai sulauks.
O kol neatsakys, tol niekur nedings vokiečių abejonės dėl jo gebėjimų valdyti krizes – juolab kad mokslininkai niūriai pabrėžia, jog ateityje tokių su klimato kaita susijusių stichijų tik daugės.
Aišku, ne viskas prarasta. A.Laschetas išties garsėja atkaklumu ir į CDU lyderius išsiveržė, nors iš tiesų niekuo neišskiria.
Bet labiausiai jam ir visai CDU gali padėti faktas, kad pagrindiniai konkurentai – žalieji – pastaruoju metu pristojo. Pavasarį ši partija reitingų lentelėse tiesiog skriejo, bet dabar pirmą kartą nuo kovo už ją žada balsuoti mažiau nei 20 proc. rinkėjų – 18 proc.
Toks krytis fiksuojamas netrukus po to, kai viena žaliųjų lyderių Annalena Baerbock sulaukė skausmingų kaltinimų plagiarizmu, taip pat pasirodė duomenų, kad ji pagražino savo CV.
Tai, žinoma, keista. Juk žudantys potvyniai, kuriuos mokslas sieja su žmonijos nulemtu klimato šilimu, žaliesiems kaip tik galėtų tapti tramplinu į sėkmę. Bet panašu, kad šiai partijai pirmiausia reikės įtikinti vokiečius, kad A.Baerbock tinka eiti kanclerės pareigas.
Bent jau iki potvynių CDU populiarumas siekė beveik 30 proc. – taigi A.Laschetas išlieka favoritu pakeisti A.Merkel.
Visgi krikščionių demokratų pergalė bus tuštoka. Dar prieš potvynius apklausos rodė, kad daugelis CDU rinkėjų norėtų, jog partiją į rinkimus vestų Bavarijos žemės premjeras Markus Söderis – A.Laschetas nominaciją išsikovojo tik užkulisiuose susitarus CDU veteranams.
„Tad, net jei Laschetas taps naujuoju kancleriu, jis darbą pradės be stipraus mandato ir su taikiniu ant nugaros. Na, jis bent jau galės iš to pasijuokti“, – rašo „Politico“.
