„Politico“ teigimu, D.Trumpas tokiu grasinimu apie „pasekmes“, jei gynybai nebus skiriama daugiau lėšų, sužlugdė rytinį NATO šalių lyderių susitikimą su Gruzijos ir Ukrainos vadovais.
NATO būstinėje esą kilo tikra sumaištis – ir pareigūnai, ir žurnalistai bandė aiškintis, ką konkrečiai kitiems lyderiams pasakė JAV prezidentas.
Be to, šaltiniai NATO „Politico“ teigė, kad D.Trumpas buvo įsiutęs dėl teiginių žiniasklaidoje, esą pirmoji Aljanso viršūnių susitikimo diena praėjo ramiai. JAV prezidentas esą taip pat pareikalavo surengti spaudos konferenciją iškart po rytinio susitikimo Briuselyje.
Ir nors „Reuters“ šaltiniai NATO struktūrose paragino atsargiai interpretuoti D.Trumpo pastabas, kiti pareigūnai tikina girdėję aiškų grasinimą būtent dėl JAV pasitraukimo iš Aljanso.
NATO būstinėje esą kilo tikra sumaištis – ir pareigūnai, ir žurnalistai bandė aiškintis, ką konkrečiai kitiems lyderiams pasakė JAV prezidentas.
Yra dvi versijos. Esą jei sąjungininkai „nesumokės“, JAV „elgsis savo nuožiūra“ („will do our own thing“) arba „veiks vienos“ („go it alone“).
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas „France 24“ reporteriui Philipui Crowtheriui paaiškino: „Jis (D.Trumpas, – red.) norėtų pasilikti NATO. Tačiau jis nepasiliks NATO, jei NATO nepadarys greitesnės pažangos. Arba mes išvysime tikrus pokyčius, arba pabandysime kitokį būdą veikti.“
Skelbiama, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žaibiškai pranešė, jog Šiaurės Atlanto Tarybos posėdis turi būti laikomas „nepaprastuoju“. Visi partneriai – gruzinai, ukrainiečiai, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris turėjo palikti salę.
AFP teigimu, D.Trumpas gerokai sugriežtino toną dėl NATO šalių gynybos biudžetų, o per uždarą sesiją ypač daug kritikos pažėrė Vokietijai, Ispanijai ir Belgijai.
Nors posėdis buvo tiksliai suplanuotas, D.Trumpas jo nesilaikė ir paragino nustatyti tikslią datą, iki kurios NATO šalys turėtų skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai.
Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad per nepaprastąją sesiją „visi aiškiai išreiškė pasitikėjimą NATO“.
D.Trumpas: „Pasakiau jiems, kad būčiau labai nelaimingas, jei jie nesustiprintų savo įsipareigojimų. Dabar NATO daug stipresnis. Dabar NATO yra gerai sutepta mašina.“
D.Trumpo išpuolis privertė kitų šalių lyderius atšaukti planuotas spaudos konferencijas ir dvišalius susitikimus. Spaudos konferencijas atšaukė Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May ir A.Merkel.
Vis dėlto pats D.Trumpas, netrukus pasirodęs prieš žurnalistus, nuramino Vakarus ir pareiškė, kad visos NATO narės sutiko padidinti išlaidas gynybai ir kad Aljansas „šiandien padarė didžiulę pažangą“.
Jo teigimu, NATO šalys nuo šiol gynybai skirs 33 mlrd. dolerių daugiau nei iki šiol. Galutinius skaičius vėliau esą patvirtins J.Stoltenbergas.
JAV prezidentas tarsi ir nuvijo nerimą dėl savo privačiai kitiems lyderiams išsakytų grasinimų bei pasakė: „JAV įsipareigojimas NATO yra ir išlieka labai stiprus.“
Tiesiai paklaustas, ar grasino išvesti JAV iš NATO, D.Trumpas, pripažinęs, kad buvo griežtas, atsakė: „Pasakiau jiems, kad būčiau labai nelaimingas, jei jie nesustiprintų savo įsipareigojimų. Dabar NATO daug stipresnis. Dabar NATO yra gerai sutepta mašina.“
Sulaukęs klausimo, ar nepakeis nuomonės vos įsėdęs į prezidentinį lėktuvą, D.Trumpas, regis, nutarė pajuokauti: „Ne. Kiti žmonės taip daro. Aš ne toks. Aš esu labai stabilus genijus.“
Tiesa, D.Trumpas pareiškė manantis, kad galėtų išvesti JAV iš NATO be Kongreso pritarimo.
Vis dėlto jis išsyk pridūrė, kad tai jau nėra problema. D.Trumpo teigimu, J.Stoltenbergas padėkojo jam už intervenciją – esą tik JAV prezidento dėka kitos NATO narės sutiko skubiau padidinti gynybos biudžetus.
Vis dėlto netrukus tokį džiaugsmą atmiešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis paneigė D.Trumpo žodžius, esą NATO narės sutiko padidinti gynybos finansavimą labiau nei buvo numatyta 2014-aisiais.
„Vakar buvo paskelbtas oficialus pranešimas. Jis labai išsamus ir patvirtina 2 proc. tikslą 2024 metams. Tai viskas“, – pareiškė E.Macronas.
Be to, Prancūzijos lyderis pabrėžė, kad D.Trumpas „nė vieną akimirką, nei viešai, nei privačiai, negrasino pasitraukti iš NATO“.
Paklaustas, ar pripažins Krymą Rusijos dalimi, D.Trumpas pabrėžė, kad „prezidentas Barackas Obama leido tam (Krymo aneksijai, – red.) atsitikti – rusai pastatė tiltą į Krymą, tada įrengė uostą povandeniniams laivams.“
Į klausimą, ar jis sutiktų sustabdyti NATO ar JAV karines pratybas Baltijos šalyse, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas to paprašytų, D.Trumpas tiksliai neatsakė: „Galbūt mes apie tai pasikalbėsime.“
„Nebūčiau leidęs tam atsitikti. Negaliu pasakyti, kas bus toliau. Bet nesu patenkintas dėl Krymo aneksijos“, – tvirtino D.Trumpas.
Tiesa, į klausimą, ar jis sutiktų sustabdyti NATO ar JAV karines pratybas Baltijos šalyse, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas to paprašytų, D.Trumpas tiksliai neatsakė: „Galbūt mes apie tai pasikalbėsime.“
Po susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu D.Trumpas birželį netikėtai paskelbė, kad sustabdys bendras karines pratybas su Pietų Korėja.
D.Trumpas skundėsi, kad pratybos brangiai atsieina, ir priėmė Šiaurės Korėjos apibūdinimą, kad jos yra „provokacinės“.
Apie pratybų stabdymą JAV vadovas pranešė po to, kai su Kim Jong Unu pasirašė dokumentą, kuriuo Šiaurės Korėja įsipareigoja „siekti visiškos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“.
Kritikai sako, kad deklaracijai trūksta turinio ir konkretumo, kai kurie tai mato kaip perspėjimą, kad D.Trumpas gali padaryti netikėtų nuolaidų ir Rusijai dėl JAV pajėgų Rytų Europoje.
Baltieji rūmai trečiadienį pranešė, kad D.Trumpas pasiūlė NATO sąjungininkėms skirti gynybai 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Šiuo metu Aljanso narės yra įsipareigojusios iki 2024 metų užtikrinti, kad gynybai bus skiriama mažiausiai 2 proc. jų BVP.
„Pozityvioji agresija“
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad JAV prezidento D.Trumpo „pozityvioji agresija“ užsipuolant sąjungininkes dėl gynybos finansavimo suveikė.
„Visi dar kartą patvirtinome, kad tas prezidento D.Trumpo spaudimas suveikė, kaip aš vadinu, pozityvioji agresija, gerąja prasme“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovė.
D.Grybauskaitė: „Visi dar kartą patvirtinome, kad tas prezidento D.Trumpo spaudimas suveikė, kaip aš vadinu, pozityvioji agresija, gerąja prasme.“
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad per pastaruosius metus sąjungininkės gynybai bendrai skyrė 33 mlrd. dolerių (28,3 mlrd. eurų) daugiau.
„Mums, Lietuvai tai labai gerai, nes mes sulaukiame daugiau pratybų, sulaukiame daugiau ir geriau aprūpintos kariuomenės iš mūsų partnerių mūsų šalyje ir regione“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Prezidentės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas BNS sakė, kad žiniasklaidos pranešimai, jog D.Trumpas per susitikimą pagrasino trauktis iš NATO yra netikslūs. Jo teigimu, JAV vadovas ragino sparčiau didinti išlaidas gynybai ir dabartinę situaciją vadino nepriimtina.
Lietuva žada šiemet krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP. Tam gali tekti keliolika milijonų eurų padidinti šių metų gynybos biudžetą.
