Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad atliekant patikrinimą vaisingu moterų ir vyrų amžiumi būtų laikomas 18-49 metų amžius. Moterų pacientės turėtų būti apžiūrimos moterų konsultacijose arba akušerių-ginekologų kabinetuose, o vyrus apžiūrės urologai arba chirurgai, kurie yra apmokyti reprodukcinės sveikatos srityje.
Numatoma, kad šis procesas apims klausimynų, pacientų skundų, klinikinių ir kitų duomenų vertinimą. Abiejų lyčių pacientai bus suskirstyti į grupes pagal lėtinių ligų buvimą arba jų išsivystymo rizikos veiksnius.
Pacientai, kuriems bus nustatyti ligų išsivystymo rizikos veiksniai, bus siunčiami pas gydytojus specialistus arba pas profilaktinės medicinos gydytoją. Ginekologinėmis ligomis sergančios pacientės bus gydomos pagal individualią programą, kurią pagal dispanserinę stebėseną vykdys gydytojas akušeris ginekologas.
Moterų sveikatos tikrinimo metodinėse rekomendacijose nurodytos individualaus konsultavimo „dėl reprodukcinės sveikatos, reprodukcinių nuostatų ir motyvacijos turėti vaikų“ taisyklės. Visų pirma moterys bus informuojamos, kad optimalus nėštumo ir gimdymo laikas yra nuo 18 iki 35 metų.
Vyrams siūloma išmatuoti ūgį, svorį, pilvo apimtį, pateikti bendrą kūno sudėjimo įvertinimą, apžiūrėti lytinius organus, o nustačius patologijas – atlikti spermogramą.
Iki šių metų pabaigos valdžios institucijos tikisi, kad ši procedūra bus taikoma maždaug 6 mln. rusų, anksčiau sakė Privalomojo sveikatos draudimo fondo pirmininkas Ilja Balaninas.
NAFI analitinio centro tyrimo duomenimis, reprodukcinės sveikatos išsaugojimas svarbus 90 proc. rusų, tačiau 42 proc. nesilankė pas gydytoją ilgiau nei metus ir tik 30 proc. yra visiškai tuo patenkinti.
Savo reprodukcine sveikata nepatenkinti 20 proc. respondentų (26 proc. moterų ir 16 proc. vyrų). Kartu moterys du kartus dažniau susiduria su reprodukcinėmis problemomis tiesiogine šio žodžio prasme (pastojimo problemomis, nevaisingumu ir pan.) ir 1,5 karto dažniau susiduria su ligomis, sukeliančiomis diskomfortą seksualiniame gyvenime.
„Rosstat“ duomenimis, 2023 m. gimstamumas Rusijoje sumažėjo 3,6 proc. Gimė 1,264 mln. kūdikių – mažiausiai nuo 1999 m. Jei į statistiką neįtraukiami 2014 m. aneksuoto Krymo ir Čečėnijos (1993-2003 m. duomenys apie ją nebuvo atsižvelgta) duomenys, palyginamojoje teritorijoje gimusių vaikų skaičius – 1,215 mln. – yra antirekordas per visą šiuolaikinę Rusijos istoriją, teigia demografas Aleksejus Rakša. Maždaug tiek pat gimė ir Rusijos imperijoje XVIII-XIX a. sandūroje, pabrėžia jis.
Nuo Krymo aneksijos gimstamumas Rusijoje nuolat mažėjo ir nuo to laiko smuko 35 proc. – 2014 m. Rusijoje gimė 1,94 mln. vaikų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad Rusija susiduria su „sudėtingiausiais demografiniais iššūkiais“. Siekdamas juos įveikti, jis paragino atgaivinti daugiavaikių šeimų tradiciją. Pasak jo, vos prieš kelias kartas – dabartinių rusų močiutės ir prosenelės – savo šeimose augino septynis ar aštuonis vaikus, jei ne daugiau.
„Išsaugokime ir atgaivinkime šias nuostabias tradicijas. Turėti daug vaikų ir didelę šeimą turėtų tapti norma, gyvenimo būdu visoms Rusijos tautoms“, – pabrėžė V.Putinas.
Gimstamumo problemą V.Putinas pradėjo ypatingai akcentuoti padidėjus karo Ukrainoje aukų skaičiui ir trūkstant vadinamosios „patrankų mėsos“.
